Vaikas – jautri ir pažeidžiama būtybė, ypač jei jis auga be tėvų meilės ir šilumos, neturi į ką atsiremti, ką apsikabinti. Kėdainių daugiakultūriame centre susirinkę specialistai, dirbantys su vaikais, žiūrėjo režisierės Inesos Kurklietytės dokumentinį filmą „Būti mylimam“. 

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja V. Jucevičiūtė sakė, kad rodytas dokumentinis filmas puikiai perteikia, ką išgyvena tėvų meilės ir globos stokojantis vaikas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja V. Jucevičiūtė sakė, kad rodytas dokumentinis filmas puikiai perteikia, ką išgyvena tėvų meilės ir globos stokojantis vaikas.

Filmo dėka specialistai bandė pažvelgti į nesibaigiantį benamių vaikų gyvenimo ratą: nuo kūdikių namų iki jaunimo pataisos darbų kolonijų.

Ką jaučia vaikai?
„Šis dokumentinis filmas pasakoja apie emocinius ir psichologinius ryšius bei jų svarbą vaikui, netekusiam tėvų globos. Juk tėvai vaikui – patys artimiausi žmonės, artimiausia jį supanti aplinka. Filme atskleidžiama, ką jaučia vaikas, kai viso to netenka“, – sakė Vilima Jucevičiūtė, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Į renginį buvo specialiai kviečiami specialistai, dirbantys su tokiais vaikais ir paaugliais. „Norėjom, kad darbuotojai kuo geriau suprastų vaikų išgyvenimus bei kaip jiems padėti atsitiesti ir gyventi toliau“, – kalbėjo V. Jucevičiūtė.

Dirba su vaikais ir jų tėvais
Paklausta, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria tėvų globos netekę ir iš šeimos išplėšti vaikai, pašnekovė pripažino, kad jų – itin daug. „Pirmiausia – netekties jausmas. Prarasti savo šeimą vaikui yra skaudu ir labai sudėtinga. Visa ši patirtis atsiliepia jo elgesiui, psichologinei būsenai. Labai dažnai tai iššaukia ir agresyvumą, nenorą klausyti mokytojų, atsisakymą tinkamai elgtis ir panašiai. Vaikai tiesiog prieš visus protestuoja: jiems atrodo, kad visi aplinkui yra blogi, mat jie patys neteko savo tėvų ir šeimos“, – kalbėjo pašnekovė. Vėliau vaikai savo tėvus, nors iš pradžių ir smerkė, pradeda idealizuoti.
Tačiau V. Jucevičiūtė teigė suvokianti tokį vaikų elgesį, juk visi mes norime būti mylimi, žinoti savo šaknis ir pažinti artimuosius. „Vaikui labai svarbu žinoti savo tapatybę ir išlaikyti ryšį su artimaisiais. Mūsų skyrius, kiek įmanoma, deda visas pastangas, kad tik tie vaikai grįžtų į šeimą. Jei yra paskirta laikinoji globa, stengiamės kuo daugiau dirbti su tėvais: skatiname juos bendrauti su savo vaikais, lankyti juos, galų gale iš pagrindų keisti savo gyvenimo būdą“, – sakė V. Jucevičiūtė.

Vaikų paimama vis mažiau
Pašnekovė neslepė, kad dažnai atsitinka, jog visos specialistų pastangos nueina perniek. „Tuomet neterminuotai ribojama tėvų valdžia: tokiu atveju vaikai yra arba įvaikinami, arba užauga globos namuose. Tačiau net ir tuomet tėvams nėra užkertama teisė susigrąžinti savo vaikų globą – tą galima padaryti teismo keliu“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Tačiau ji pateikė ir džiugių žinių – po truputį, laipsniškai rajone socialinės rizikos šeimų mažėja. „Nors, žinoma, jų iki šiol yra gana nemažai. Vertinat statistiškai, per dešimt metų tokių šeimų rajone sumažėjo dvigubai. Iki šiol iš šeimų paimamų vaikų vidurkis būdavo keturiasdešimt keli vaikai per metus. Šiemet iki spalio mėnesio tėvų globos neteko tik 15 vaikų. Manau, kad tai – visų bendro darbo rezultatas“, – kalbėjo V. Jucevičiūtė ir pridūrė besidžiaugianti, kad iš tų 15 vaikų tik vienas pateko į globos namus. Likę 14 apsigyveno šeimose. „Iš 300 šiandien globojamų vaikų, 197 gyvena globėjų namuose. Aišku, pusė jų yra artimi giminaičiai, tačiau yra ir visai svetimų žmonių, sutikusių priglausti vaikus į savo šeimas“, – šypsojosi pašnekovė.

Įvaikinama po du vaikus kasmet
Nors nemažai vaikų yra globojami šeimose, įvaikinimas iki šiol dar nėra toks dažnas reiškinys. „Buvo periodas, gal penkeri metai, kai iš Kėdainių rajono nebuvo įvaikintas nė vienas vaikas. Bet pastaraisiais keleriais metais bent du vaikai jau yra įvaikinami ir tą padaro nebūtinai kėdainiečių šeimos“, – paaiškino ji. Labai dažnai vaikus įsivaikina ir užsieniečiai, tačiau dažniausiai jiems siūlomi įsivaikinti jau vyresnio amžiaus vaikai, broliukai ir sesutės ar vaikai, turintys didelių sveikatos sutrikimų. „Visi jie yra atskiram sąraše, juos dažniausiai užsieniečiams ir siūlome. Lietuviai tokių vaikų nenori, baiminasi juos auginti“, – pastebėjo V. Jucevičiūtė.

Tėvystei rengiamos keturios šeimos
Filmo peržiūrą, skirtą mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams, mokytojams, seniūnijų socialiniams darbuotojams, vaikų globos įstaigų specialistams organizavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kaune įsikūręs Psichologinės paramos ir konsultavimo centras. Pasak Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos, su kauniečiais bendradarbiaujama jau ne pirmus metus. „Šis centras padeda būsimiems globėjams ir įtėviams pasirengti naujoms pareigoms. Šiuo metu būsimai tėvystei kaip tik rengiamos ir keturios šeimos iš Kėdainių“, – sakė V. Jucevičiūtė.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.