Mūsų senoliai, daug dėmesio skyrę gamtai ir magiškoms galioms, suformavo visame pasaulyje unikalius Kūčių vakaro papročius. Tai – dalijimosi ir santarvės metas. Kūčių vakarienės dalyviai – ne tik gyvieji. Tą vakarą namiškiai prisimindavo savo mirusius artimuosius.

Tiesa, nemažai įdomių ir prasmę turinčių archajiškų Kūčių vakaro apeigų jau yra pamirštos pačių lietuvių: pavyzdžiui, šiandien ant tautiečių stalų jau nerasime tradicinio, protėvių vėlėms skirto patiekalo – kūčios, avižų kisieliaus, tačiau ant kai kurių stalų jau puikuojasi visiškai nauji patiekalai, pavyzdžiui… sušiai.

Išlaikytos Kūčių tradicijos

Šis laikotarpis Lietuvoje, žvelgiant per senųjų lietuvių papročių prizmę, žymiai ramesnis nei kituose, dažnai reformatiškuose, pasaulio kraštuose, kur adventas neįsivaizduojamas be spalvotų lempučių ir blizgučių. Mes, lietuviai, galime didžiuotis ir išlaikytomis Kūčių vakarienės tradicijomis – ši tradicija, pasak Kėdainių krašto muziejaus etnografės Reginos Lukminienės, yra išlaikyta tik vos keliose vietose: dalyje Lenkijos, buvusios Jugoslavijos bei Baltarusijos kraštuose. „Lietuvoje vis dar gyvas paprotys visiems šeimynykščiams grįžti namo, susitikti prie stalo, pabendrauti. O juk ilgus sovietmečio metus Kūčių šventimą stengtasi iš lietuvių sąmonės ištrinti“, – pabrėžė ji.

Etnologė Daiva Šeškauskaitė pažymi, kad lietuvių tauta iki šiol yra išlaikiusi Kūčių šventimo tradicijas, kuria tautiečiai puoselėja iki šiol.

Puošdavo rankų darbo papuošimais

Kaip ir daugumoje Lietuvos vietovių, taip ir Kėdainių krašte gyvenusiesiems advento laikotarpis buvęs ypatingas visomis prasmėmis. Ypatingai svarbu būdavo švara tiek fizine, tiek dvasine prasme. Likus kelioms savaitėms iki švenčių, būdavo pradedama namų generalinė tvarka. Vėliau namai puošiami rankų darbo papuošalais, kurie būdavo gaminami iš šiaudų (kėdainiečių vadinamais „liktoriais“ arba visoje Lietuvoje bendru pavadinimu „sodais“), popieriaus. Stengdavosi, kad būtų kuo daugiau baltos spalvos.

Kalėdų eglutės statymas yra ganėtinai nauja tradicija, atsiradusi vos prieš 60 metų. Eglutės irgi puošiamos rankų darbo žaisliukais, obuoliukais, riešutais, sausainiais. Tą darydavo tik Kūčių dieną. Kai kurios tradicijos labai gražiai susiliejo su šiuolaikine gyvensena. „Kėdainių krašte buvo gana ilgai išlikusi tradicija sveikinti vienas kitą atvirukais, juose parašius gražių palinkėjimų. Tokia sveikinimo tradicija išlikusi ir iki šiol, tiesa, ji jau pasikeitė į sveikinimus trumposiomis telefonų žinutėmis ar elektroniniais laiškais“, – sakė R. Lukminienė. Šis laikotarpis – stebuklų metas, tad tikėta, kad ir gražiausi bei nuoširdžiausi sveikinimai pildosi.

Nepelnytai pamirštos Kūčių vakaro gėrybės

Daug lietuvių bėgant laikui pamiršo anksčiau svarbiausiais buvusius Kūčių vakarienės valgius. Vieni tokių – tradicinė kūčia, avižų kisielius. „Kūčia – tai pirminė duona, kuria dalindavosi susirinkę prie stalo. Ji būdavo tris kartus, vyriausio šeimos nario nešama aplink namus. Tad ir tie, kurie gyvena daugiabutyje, gali savo kūčią tris kartus apnešti palink namą, susitikti kaimynus!“, – sakė etnografė Daiva Šeškauskaitė. Kūčia būdavo visokia: vienur būdavo tik daiginti rugiai su medumi, kitur būdavo pridedama ir žirnių, kitų daigintų grūdų. Pirmiausiai šeima pasidalindavo kūčią ir po to vaišindavosi kitais patiekalais“ – mūsų krašto papročius pristatė pašnekovė. Avižinis kisielius taip pat būdavo privalomas atributas ant Kūčių stalo. Jo gamybai reikia sugaišti nemažai laiko, galbūt dėl to šis gėrimas tapo primirštas ir prarado populiarumą. Šiais laikais daug kas gaminasi aguonų pieną, tačiau seniau mūsų protėviai gamindavosi ir kanapių pieną. „Šie du patiekalai buvo labai svarbūs lietuvio racione, nes juose būdavo labai daug maistingųjų medžiagų, kurios palaikydavo sveiką žmogaus organizmą“, – pasakojo pašnekovė.

Ant Kūčių stalo – egzotiniai patiekalai

Ant šiandieninio Kūčių stalo populiariausi tie patiekalai, kuriuos šiam vakarui gamindavo mūsų mamos ar močiutės. Todėl vis dažniau ant stalo atsiranda ir tokie patiekalai, apie kuriuos mūsų protėviai nė girdėti nebuvo girdėję. Vieni tokių – sušiai. Šie, vieno kąsnio ryžių užkandėlės su įvairiais įdarais (daržovėmis, žuvimi) yra nacionalinis japonų patiekalas, tačiau pastaruoju metu itin pamėgtas ir lietuvių.

Kėdainietė Svetlana Raštikienė savo šeimai Kūčių vakarienės metu, šalia tradicinių patiekalų, pagamins ir egzotiškųjų sušių.

Kėdainietė Svetlana Raštikienė teigė, kad sušius ant šeimos šventinio Kūčių stalo deda jau ne pirmus metus. „Norėjosi išbandyti kažką naujo, netradicinio. Juk viskas keičiasi: anksčiau ir eglutę puošdavome Kūčių vakarą, o dabar šventės prasideda kone prieš mėnesį laiko. Šeima į tokį patiekalą sureagavo labai normaliai, nebuvo nustebusių. Viskas keičiasi, tad naujovių, manau, nėra ko baimintis“, – šyptelėjo pašnekovė. Sušius, teigė ji, šeimai Kūčių vakarienei pagaminsianti pati.

Dar viena kėdainietė Jurgita sakė, kad būtent per šias Kūčias pirmą kartą ant šventinio stalo dės pačios ruoštų suši ritinėlių. „Sušiai yra puikiai tinkami Kūčių stalui, mat tai yra vegetariškas patiekalas. Sušius labai mėgsta ir mano dukra, mat tradicinių Kūčių patiekalų ji dažniausiai nevalgo. Be to, sušiai greitai ir nesunkiai pagaminami, yra skanus ir lengvai virškinamas maistas“, – teigė kėdainietė.

Tradicijas lietuviai puoselėja

Naujų tradicijų atėjimui ant mūsų šventinių stalų neprieštaravo ir etnologė D. Šeškauskaitė. Tiesa, kaip ir pridera senuosius papročius ir tradicijas tyrinėjančiai mokslininkei, ji patarė žmonėms prisiminti ir senuosius mūsų šventimo, patiekalų ruošimo ir valgymo papročius.

„Pas mus atsiranda daug naujų tradicijų, naujų švenčių. Jei žmonėms atrodo, kad taip yra gerai, kodėl gi ne, galima ant Kūčių stalo dėti ir sušius. Bet tai nėra lietuviška, nėra tradiciška. Mes, lietuviai, turime daug švenčių, tačiau jos nėra susijusios su tradiciniais, liaudiškais valgiais. Tačiau Kūčios – išimtis. Jų metu ant šventinio stalo puikuojasi tik šiai šventei būdingi patiekalai“, – pasakojo D. Šeškauskaitė ir pridūrė, kad lietuvių tarpe ir šiais, moderniais skaitmeniniais laikais, vis dar gajūs ir populiarūs Kūčių vakaro papročiai, būrimai, valgiai ir patiekalai. Bei, žinoma, vis dar plačiai paplitęs paprotys visai šeimai kartu susirinkti prie bendro šventinio stalo.


Tradicinis Kūčių patiekalas

Kūčia – tradicinis Kūčių vakaro valgis, ant šventinio stalo užėmęs pačią svarbiausią poziciją. Jis buvo skirtas ne tik protėvių vėlėms vaišinti, bet ir žmonėms suteikė vilties, kad ateinantys metai bus geri, sėkmingi ir turtingi.

Gaminimas:
Stiklinę rugių, kviečių ar miežių grūdų, arba Lietuvoje augintų senųjų pilkųjų žirnių nuplaukite ir pamerkite kelioms paroms, kasdien keičiant vandenį. Senovėje taip išmirkyti grūdai, žirniai ir pupos būdavo valgomi po pasninkavimo. 100 g aguonų nuplikykite, 2 kartus permalkite mėsmale. Aguonų masę išmaišykite su 100 g medaus, 100 g kapotų riešutų. Ant išmirkytų grūdų aguonų masę užpilkite tik prieš pat valgant, nes ilgiau pastovėjus grūdai sukietėja ir tampa neskanūs.

One Response

  1. Migle

    Per Kucias manau turetu buti tradiciniai patiekalai. O stai Naujuju metu stalui mes tradiciskai gaminame susius. Tiesa siais metais tam nebus galimybiu, todel uzsisakeme sushi i namus Vilniuje kad tradicijos isliktu. Be to draugai rekomendavo, tad tikimes bus tikrai skanu

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.