Kėdainių krašto muziejus, Senosios Rinkos aikštė, Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, keletas senamiestyje veikiančių maitinimo įstaigų bei kepyklėlių – tai keletas iš mieste esančių objektų, į kuriuos patekti neįgaliesiems, turintiems judėjimo negalią ir judantiems tik vežimėliais, yra neįmanoma. Su panašia problema susiduria ir mamos, savo atžalas vežiojančios vaikiškuose vežimėliuose.

Nors mieste pastaruoju metu vyko ar tebevyksta nemažai šaligatvių, aikščių, kitų viešųjų erdvių rekonstrukcijos darbų, tačiau ratukuose judantys žmonės teigia – viskas daroma tik dėl pliusiuko, mat realiai pro kai kurias vietas, neva „pritaikytas“ neįgaliesiems, iš tikrųjų pravažiuoti yra visiškai neįmanoma.

Aikštė rekonstruota, tačiau nepravažiuojama

Tuo įsitikino ir iš Vilniaus atvykę svečiai, norėdami patys išbandyti, kaip mūsų miesto erdvės yra pritaikytos asmenims, judantiems neįgaliojo vežimėliais. Pasirodo, jų nuotaikos po vizito taip pat nebuvo pačios geriausios.

„Rugsėjo mėnesį visoje šalyje yra minimos kultūros paveldo dienos, tad šia proga mes išsirinkome tris Lietuvos miestus ir, į juos nuvykę, bandome išsiaiškinti praktiškai, ar lankytini objektai yra pritaikyti žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliais“, – sakė Ginta Žemaitaitytė, Lietuvos žmonių su negalia projektų koordinatorė ir renginio organizatorė. Vienu tokių miestų ir buvo pasirinkti Kėdainiai. Taip pat šiais metais jau yra aplankyti Ukmergė bei Vilnius.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta nemažai įvairių infrastruktūros, tarp jų ir turizmo, rekonstrukcijos darbų. Tačiau mes pastebime, kad neįgalus žmogus labai dažnu atveju yra pamirštamas ir nepagalvojama apie jo poreikius.

Atvykusieji jau iš tolo traukė akį – buvo pasipuošę baltais angelo sparnais, intensyviai skambino varpeliu. Visa tai skirta atkreipti ne tik valdžios, bet ir likusių kėdainiečių dėmesį, kad judantys vežimėliuose taip pat nori gyventi turtingą ir įvairiapusišką socialinį gyvenimą.

Gintai Žemaitaitytei, Lietuvos žmonių su negalia projektų koordinatorei ir renginio organizatorei, įveikti kelias dešimtis metrų akmenų grindinio, suformuoto aplink Kėdainių daugiakultūrį centrą, buvo nemenkas iššūkis.

„Žmonės, judantys su vaikštynėmis, regėjimo negalią turintieji taip pat skundžiasi, nes nesupranta, kaip naudotis įrengtomis aklųjų vedimo linijomis. Be to, pastebėjome vieną keistą kėdainiečių bruožą – automobilius statyti ant žmonėms su regėjimo negalia įrengtų vedimo takų!

Akivaizdu, kad į projektų planavimo, derinimo procesus privalo būti įtraukti ir neįgalieji asmenys, kad vėliau būtų išvengta tokių problemų“, – kalbėjo viešnia.


Tereikia tik lygaus plytelių tako

Ji pridūrė, kad dalis Kėdainių senamiestyje esančių objektų yra visiškai nepritaikyti judantiems vežimėliuose, kai kurie jų pritaikyti tik iš dalies. Vienas pavyzdžių – Kėdainių daugiakultūris centras. Meno ir įvairių renginių erdvė judantiems vežimėliuose yra pritaikyta tik dalinai, mat privažiavimas iki pastato yra labai komplikuotas.

Aikštė grįsta akmenimis, per kuriuos važiuoti žmogui rateliuose yra gana sudėtinga, tad reikia ir antro žmogaus pagalbos. Be to, nors įvažiuoti į patį pastatą nėra sunku (visai neseniai buvo įrengtas specialus nuolydis), tačiau viduje, šalia laiptų esantis nuolydis yra ganėtinai status, todėl norint juo nusileisti taip pat būtina kito žmogaus pagalba.

Pasak G. Žemaitaitytės, pačioje Senosios Rinkos aikštėje, norint pagerinti judėjimą vežimėliais, nereiktų ypač didelių investicijų – pasak jos, reiktų įrengti lygaus, šlifuoto akmens takelius, kuriais judėti taptų žymiai paprasčiau.

„Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse tokia praktika jau seniai yra taikoma. Netgi Estijoje, Taline, šalia senamiesčio grindinio buvo nutiesti specialūs takai, kad jais būtų lengviau pravažiuoti žmonėms rateliuose, mamoms su vaikais vežimėliuose, dviratininkams. Akivaizdu, tokie takai padeda lengviau judėti dar platesniam žmonių ratui, ne tik neįgaliesiems“, – geruosius užsienio šalių pavyzdžius pristatė pašnekovė.


Senamiestyje jautėsi nesaugiai

„Šiuo metu Lietuvoje vyksta nemažai įvairių infrastruktūros, tarp jų ir turizmo, rekonstrukcijos darbų. Tačiau mes pastebime, kad neįgalus žmogus labai dažnu atveju yra pamirštamas ir nepagalvojama apie jo poreikius“, – teigė pašnekovė. Juolab kad visuomenė senėja, ir judumo rateliuose problemos su metais tik aštrės.

Senosios Rinkos aikštė žmonėms, judantiems rateliuose, yra ypač sunkiai įveikiama. „Be kito žmogaus pagalbos – niekaip”, – konstatavo neįgalieji.

Pasak G. Žemaitaitytės, judant Kėdainių senamiesčiu nuolat reikėjo jaustis budriems ir įsitempusiems.

„Pavyzdžiui, kaip užvažiuoti ir nusileisti nuo šaligatvių, nes nuolydžių net prie perėjų nėra. Teko atsisakyti ir minties patekti į kokią nors senamiesčio krautuvėlę net keliaujant Didžiąja gatve. Ir ne todėl, kad sparnai neleido, o todėl, kad šioje pėsčiųjų gatvėje įrengta tarsi važiuojamoji dalis su gan aukštais šaligatviais, o neįrengtas nei vienas nuolydis nei į krautuvėles, nei ant šaligatvių“, – pastabas išsakė ratukuose judanti moteris.

Patekti į paštą – misiją neįmanoma

Kėdainių neįgalieji, pasak Almos Margevičienės, Kėdainių rajono paraplegikų asociacijos vadovės, garsiai nesiskundžia ir nedejuoja, jog judėti mieste jiems yra gana sudėtinga, tačiau stengiasi į šią problemą atkreipti dėmesį. O svečių iš Vilniaus vizitas, situacijos įvertinimas yra vienas tokių būdų.

„Galiu tik pasidžiaugti, kad Kėdainių neįgalieji gali lengvai patekti į visas Kėdainiuose įsikūrusias valdiškas institucijas. Išskyrus vieną objektą – Kėdainių paštą, įsikūrusį miesto centre. Tačiau į kai kuriuos kultūrinius objektus, pavyzdžiui, Kėdainių krašto muziejų, patekti žmogui rateliuose taip pat yra neįmanoma“, – kalbėjo A. Margevičienė. Miesto parduotuvės bei dalis kavinukių, geležinkelio bei autobusų stotys taip pat draugiškos judantiems rateliuose.

Pervažiuoti perėja – misija neįmanoma

Patys Kėdainių paraplegikai, kasdien susiduriantys su judėjimo mieste iššūkiais, turi ir dar daugiau pastabų bei pavyzdžių, kad, nors ir rekonstravus kai kuriuos šaligatvius ar kelius, judėti jais yra sudėtinga. Bene opiausia problema – pėsčiųjų perėjos.

„Pavyzdžiui, yra pėsčiųjų perėja prie poliklinikos. Daug neįgaliųjų lankosi gydymo įstaigoje, tačiau judėti per tas vietas, per kurias leidžiama kirsti važiuojamąją kelią dalį, t.y. per pėsčiųjų perėjas, yra praktiškai neįmanoma. Nors perėja ir yra, tačiau specialaus nuvažiavimo – nėra“, – kalbėjo rateliuose sėdintys kraštiečiai.

Be to, gana sudėtinga kirsti ir itin judrią centrinę J. Basanavičiaus gatvę – nors nuolydžiai nuo šaligatvių ir yra padaryti, tačiau yra žymus keliolikos centimetrų tarpas tarp šaligatvio ir pėsčiųjų perėjos, kurį įveikti vienam, ratukuose judančiam žmogui yra be galo sudėtinga.

„Mes nieko nereikalaujame, tiesiog norime, kad prieš planuojant įvairius rekonstrukcijos darbus, būtų atsižvelgiama ir į mūsų nuomonę, į mūsų pastabas bei pageidavimus“, – vieningai kalbėjo Kėdainių paraplegikų asociacijos nariai.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.