Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centre Arnetų name nuo vasario 5 d. rengiama pilietinė akcija „100 metrų vytinės juostos audimas“. Kviečiame jungtis ir prisidėti prie iniciatyvos: pasijusite didelės bei vieningos Kėdainių bendruomenės dalimi!

Ši akcija daugumai bus kaip edukacija, kurios metu susipažinsime su seniausia audimo technika, taip pat bendra idėja ir veikla − juostos audimas − bus bendra kėdainiečių svajonių projekcija, į kurią dėsime visi viltis, svajones, archetipiniais raštais įženklinsime likimo, laimės, sveikatos, dvasinės apsaugos linkėjimus sau, savo šeimoms, savo kraštui.

Juosta bus audžiama pirmadieniais ir penktadieniais nuo 9 iki 12 valandos; antradienį, trečiadienį, ketvirtadienį − nuo 9 iki 17 val. Visi, norintys prisidėti, kviečiami registruotis telefonu 8 645 05168.

Lietuvių tautos gyvenime juosta lydėdavusi žmogų visą gyvenimą.

Juostų paskirtis buvo keleriopa. Pirmiausia, žinoma, jos atliko praktinę funkciją: tai ir vadžios, ir diržas, ir aprangos bei buities puošybos elementas. Juostos turėjo ir simbolinę, apeiginę reikšmę. Tai simbolinis apsaugos rato sudarymas, apsauga nuo blogos įtakos.

Juostos turėjo ritualinę paskirtį, buvo naudojamos visais svarbiausiais žmogaus gyvenimo momentais. Gimusį kūdikį suvyniodavo į palą ir aprišdavo juosta. Iki šių dienų ant juostų nuleidžiamas karstas į kapo duobę. Lietuvių liaudies kultūroje juostų audimas ryškiausiai atsiskleidžia kraičio krovimo tradicijoje, nes merginos daugiausia juostų išausdavo būtent iki vestuvių, kad turėtų dovanų piršliui, pajauniams, kraitvežiams. Austa juosta yra saitas, jungiantis su aukštesniuoju pasauliu. Vestuvėse per užrišamus rankšluosčius ir juostas buvo užmezgamas ryšys tarp žmonių ir aukščiausios sferos, šie padovanoti audiniai buvo dvasiniai abiejų šeimų tarpininkai.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.