Josvainiečiai karių neišsigando (su fotogalerija)

Praėjęs savaitgalis Josvainių miestelyje buvo kiek kitoks – įprastą laisvadienių rutiną išjudino Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 207 pėstininkų kuopos pratybos „Gyvatės kirtis“. 

Praėjusį savaitgalį josvainiečių kasdienybę išjudino karių savanorių pratybos „Gyvatės kirtis“.

Iš viso Josvainiuose ir miestelio apylinkėse įvairias kariškas užduotis vykdė apie 60 karių iš Kėdainių, Raseinių, Jonavos ir Kaišiadorių.
Pasak 207 kuopos vado kapitono Mariaus Magylos, šios pratybos turėjo du pagrindinius tikslus: „Pirmiausia tokiais mokymais mes norime priartėti prie visuomenės. Kariai nori parodyti, kad jie yra, kad sugeba reikiamu metu atsirasti reikiamoje vietoje. O nutikus pačiam netikėčiausiam faktui, galėtų ginti Tėvynę. Be to, mums labai svarbu treniruotis ne tik miškuose, palaukėse, bet ir apgyvendintose vietovėse. Turime pažinti savąjį kraštą, privalome susigyventi su jo žmonėmis. Galų gale turime išmokyti kraštiečius pažinti savus karius.“

Josvainiuose pasirodę kariai labiausiai sudomino vaikus.

Vaikams – nuotykis
Bene labiausiai karių pasirodymu džiaugėsi mažieji josvainiečiai. Šeštadienio pavakare vaikai būriavosi miestelio parke, kur kariai buvo įsirengę laikinąją stovyklą, ir vis rasdavo progų tai kažko paklausti, tai prašė leisti palaikyti ginklus. „Aš labai išsigandau per langą pamačiusi kieme karius. Visą pusdienį nedrįsau išeiti į kiemą, kol negrįžo iš darbo mama. Jai pasakiau, kad mus puola kažkokie kariai. Tačiau mama mane nuramino, pasakė, kad čia draugiški kariai. Kartu nuėjome apžiūrėti jų stovyklos ir susipažinome. Dabar žinau, kad karių nereikia bijoti, o norint pažinti užtenka pažiūrėti į jo rankoves. Jei ant jų prisiūta Lietuvos vėliava, tai karys savas“, – drąsiai savo pažinties su kariais savanoriais įspūdžiais dalijosi nedidukė mergaitė. Berniukai sakėsi jokių baimių nepatyrę: „Mums buvo labai įdomu pamatyti, ką jie daro, kokių ginklų turi. Smagiausia, kad kariai leido palaikyti ginklus.“

Uodai – mažiausi priešai
Pratybų metu kariai atliko įvairiausias užduotis. Vieni užsiėmė žvalgyba, kiti ruošėsi atremti susigrūmimus su tariamu priešininku, treti tyrinėjo apylinkes. Dalis karių užduotis vykdė ne tik Josvainiuose, bet ir netoliese esančiuose miškuose. „Turime būti viskam pasiruošę. Tokios ir panašios pratybos rengiamos bent jau kartą per mėnesį. Šįkart pasisekė su oru: karių nemaudo lietus, nelabai kepina saulė, gal kiek kantrybę bando uodai, tačiau jie nėra pats baisiausias priešas. Patirtis rodo, kad pratybos būna pavykusios tada, kai joms pasibaigus ir susirinkus į aptarimą girdisi nemenkas šurmulys – visi pasakoja įspūdžius, dalijasi pastabomis. Šįkart aptarimų netrūko. Vadinasi, išvyka į Josvainių apylinkes nebuvo bevaisė“, – sakė 207 kuopos vadas M. Magyla.

„Patirtis rodo, kad pratybos būna pavykusios tada, kai joms pasibaigus ir susirinkus į aptarimą girdisi nemenkas šurmulys – visi pasakoja įspūdžius, dalijasi pastabomis“, – sakė 207 kuopos vadas M. Magyla.

Kariams vado pagyrimai
Iš Rokiškio kilęs karys negaili pagyrų Kėdainių krašto savanoriams: „Šioje kuopoje savanoriai iš Kėdainių ir Raseinių. Dabar turime 93 karius. Apie dešimt procentų iš jų – moterys. Visi savanoriai labai pareigingi, aktyvūs, patriotiški. Ne paslaptis, kad susidomėjimas savanoryste padidėjo prieš gerus metus, kai prasidėjo neramumai Ukrainoje ir vis garsiau pradėta kalbėti, jog ir mūsų šalis gali atsidurti pavojuje. Galiu tik priminti, kad kariais savanoriais gali tapti visi veiksnūs Lietuvos piliečiai nuo 18 iki 55 metų. Reikia turėti noro tarnauti Tėvynei, būti fiziškai pajėgiam, sveikam ir tyčia nepažeidusiam įstatymų.“

Į savanorius po ilgokos pertraukos
Beveik į visas pratybas, kurias organizuoja 207 pėstininkų kuopa, iš Vilniaus atvyksta ir kraštietis jaunesnysis eilinis Aivaras Kašuba. Po ilgokos pertraukos į savanorių gretas pernai sugrįžęs A. Kašuba sakė, jog atgal į karybą sugrįžo norėdamas būti pasiruošęs ginti savo šalį. „Esu neabejingas kraštui, kuriame gyvenu. Dirbu dinamišką darbą, tačiau savaitgalių tuščiai leisti nemoku. Nutariau, kad negaliu būti abejingas savo šaliai. Grįžau į gimtinę ir labai tuo džiaugiuosi, nes čia labai draugiška kuopa, profesionalūs, protingi ir ryžtingi vadai. Mes labai prasmingai leidžiame laiką. Kiekvienos pratybos išsekina fiziškai, tačiau sustiprina morališkai“, – sakė A. Kašuba. Jis kartu su kolegomis tarp užduočių rado laiko ir diskusijoms apie savanorystę. Kariai gyrė jaunuolius, kurie neišsigando pranešimų apie karybą, o net nelaukę jų skubėjo užsirašyti savanoriškai tarnybai.

[tribulant_slideshow gallery_id=”96″]