Praėjusio penktadienio pavakare į Kudžionių kaime, Kėdainių rajone ūkininkaujančio Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto grūdų sandėlį įriedėjo paskutinio šių metų derliaus grūdai. Tačiau didelio džiaugsmo J. Talmanto veide nematyti.

Ūkininkai nepatenkinti vasaros derliumi, o šiemet ypatingai, mat praėjusį rudenį išmirkę žieminiai javai pavasarį vietomis virto plynais plotais, o šios vasaros karštis jau spėjo sudeginti dalį javų derliaus.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas prie ką tik į sandėlį suvežtų salyklinių miežių derliaus.

Geriau mažiau, bet geros kainos

Pasidomėjus, koks tas šiųmetinis derlius, kaip sekėsi jį nuimti ir ar tenkina javų kainos, LŪS pirmininkas J. Talmantas, žvelgdamas į ką tik baigtus kulti ir suvežtus salyklinius miežius, pasakoja: „Jeigu būtume nepadarę Ateities sandorio su grūdų supirkėjais, gal būtų ir gerai buvę, nes, kaip aš visą laiką sakydavau, geriau mažiau, bet geros kainos. Tai šiemet taip ir gavosi. Mūsų ūkis nedaug buvo padaręs tokių sandorių, bet dauguma ūkininkų Ateities sandorius darė, buvo pažadėtos geros kainos, bet šiemetinis derlius praktiškai 30-40 proc. mažesnis nei pernykštis. Nors grūdų supirkimo kainos geros, bet derliaus nėra – vėl blogai. Ir dar blogiau, kad Ateities sandorius sudarius, kai už toną grūdų būtų gaunama po 150–160 eurų, ūkininkai gauna po 20 ar 40 eurų mažiau nei gautų, pridavę derlių be jokių įsipareigojimų. Tikiu, kad ūkininkai skaičiuoja nuostolius ir iš tikrųjų jie nusivylę”.
Pasak pašnekovo, tie laukai, kurie rudenį neišmirko, davė po 6–6,5 tonas iš 1 ha žieminių javų derliaus, bet buvo ir tokių laukų, kurių pavasarį negalėjai įsėti, nes dar jie buvo pakankamai šlapi, juose liko vien žolės augti, todėl juose nieko nebuvo galima padaryti.

Vasara gera tiems, kas nedirba

Ar ši vasara buvo dėkinga ūkininkams ar nelabai? – klausiu.
„Vasara dėkinga ne ūkininkams, o tiems, kurie vasarą nedirba, ne ūkininkams, kurie gali dienas leisti Palangoje, jiems oras fantastiškas. Oro ir vandens temperatūra kaip Kenijoje, geresnės vasaros Lietuvoje nerasi, bet mums, ūkininkams, visiškai bloga. Ši vasara, nors šiek tiek geresnė, bet labai panaši į 2006 metų, kai taip pat buvo sausra, bet ji atėjo šiek tiek vėliau. Šiemet gi sausra atėjo anksčiau, todėl vasarinėms kultūroms ji padarė labai didžiulę žalą”, – komentavo J. Talmantas.
Paklausus, ar pernykštis itin šlapias ruduo neturėjo įtakos prastam žieminių javų derliui, LŪS vadovas tuo neabejoja ir tuoj pat paaiškina, jog dėl pernykščių liūčių laukai, buvę žemesnėse vietose, kur blogiau veikė melioracija, visi išmirko, reikėjo atsėti vasarinėmis kultūromis, tačiau nei darbų sparta, nei vasarinių kultūrų atsėjimas nieko gero nedavė. „Dabar dar mačiau, kaip po kai kuriuos laukus ūkininkai važinėja, „rankioja“ paliktus vasarinius, tai dvigubas važinėjimas, papildomos sąnaudos, o derlius, aišku – nekoks. Žieminės kultūros visada duoda 1,5–2 tonomis daugiau nei vasarinės”, – sakė J. Talmantas.

Mokesčiai didėja, grūdų supirkimo kainos mažėja

Toliau pašnekovas prakalba dar skaudesnėmis žemdirbiams temomis. Kaip jau žinoma, bus pakeltas Gyventojų pajamų mokestis, taip pat ir Sodros bei Privalomasis sveikatos draudimas. Mokesčiai didėja, grūdų supirkimo kainos mažėja, todėl, jo manymu, tai dar vienas smūgis žemdirbiams per kišenę. „Kai pasikalbi su daugeliu – iš tiesų, vaizdelis ne koks. Mes jau parašėme raštą Lietuvos žemės ūkio ministerijai, kad ši kreiptųsi į bankus ir derintų vėluojančius ūkininkų atsiskaitymus. Daugelis ūkininkų, kurie dalyvavo Kaimo plėtros programoje „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, kreipėsi į rajonų ūkininkų sąjungas, teigdami, kad negalės laiku atsiskaityti bei vykdyti įsipareigojimus. Kai neužtenka apyvartinių lėšų, ūkininkai kreipiasi į bankus. Juk akivaizdu, kad gavus tokį derlių, „nebesueina galai”. Manau, kad bankai geranoriškai pažiūrės ir pratęs atsiskaitymą vieniems metams, kad su jais pavyks susitarti ir specialiai ūkininkų nežlugdys”, – išreiškė viltį LŪS pirmininkas.

Vienur stichinė sausra, kitur – padėtis geresnė

Ar Lietuvoje teks skelbti sausrą, kaip stichinę nelaimę? – teiraujuosi.
„Šiuo metu gyvenam pusiau geromis nuotaikomis. Vidurio Lietuva, kaip Dzūkija, Suvalkija, laikosi panašiai – tie rajonai, kurie gavo lietaus, yra geresnėje situacijoje. Tarkim, Kretingos rajonas, Skuodas, kur nėra blogos žemės ir ta teritorija „iškrito” iš naujojo nenašių žemių žemėlapio, kūlė vidutiniškai tik po 2,5–3 tonas iš hektaro vasarinių kultūrų. Tokiems rajonams yra tikrai mažai. Stichinė sausra kai kuriuose rajonuose paskelbta, bet privačius sandorius, kaip vienas iš jų – Ateities sandoris su įmonėmis, kurį mes savo noru pasidarėm, reikės įvykdyti”, – teigė J.Talmantas, pridūręs, kad šią savaitę bus rašomas raštas ir prašoma, kad grūdų supirkėjai geranoriškai sutiktų, kad ūkininkai, kurie kūlė apskaičiavus procentais mažiau derliaus, atitinkamai tiek pat galėtų nebevykdyti Ateities sandorio. „Tai būtų logiškas sprendimas iš abiejų pusių. Bet, žinoma, kad visada atsiras tokių įmonių, kurios paduos ūkininkus į teismą ir teismo keliu bus išieškoma sutartinių netęsybų“, – teigė J. Talmantas.
Pasak pašnekovo, daržininkų padėtis ne pati tragiškiausia. Jei dabar užlytų, daržovės dar pusantro mėnesio galėtų augti ir situacija pasitaisytų. Žemdirbių situacijos jau niekas nebepataisys, todėl dabar reikia žiūrėti, kaip derlių parduoti ir, žinoma, už kuo palankesnę kainą.

Vietoje cukrinių runkelių – kanapės

Grįždamas prie savo ūkio, esančio Kudžionių kaime, LŪS pirmininkas J. Talmantas priminė valdantis 400 ha žemės, dar po tiek pat dirba jo sūnus Ovidijus Talmantas ir Paulius Pikšrys.
J. Talmanto ūkyje iškulti žieminiai javai yra tarp I ir II klasės, vasariniai kviečiai yra ekstra klasės, bet derlius, anot šeimininko, neypatingas – byrėjo nuo 4 iki 5 tonų iš ha. Pabaigus visą javapjūtę, baigtas nuimti ir salyklinių miežių derlius, kuris skaičiuojamas po 4–4,2 tonas iš ha, nors buvo tikėtasi gauti truputį daugiau.
„Savo žieminių javų derliaus dar neskaičiavau, bet aš manau, kad vidutiniškai nuo 5 iki 6 tonų iš ha. Bet mes tręšėme, prižiūrėjome laukus ir planavome prikulti po 8 tonas, nes trijų penkių metų vidurkis ir būdavo 8–8,2 tonos. Šiandien baigėme doroti salyklinius miežius ir baigėme visus kūlimus. 1000 tonų žieminių rapsų jau išvežta. Kai ankstesniais metais rapsų byrėdavo po 4-4,5 t iš ha, šiemet kūlėme tik po 2,5 t. Auginu daugiausia kviečius, nebeauginu cukrinių runkelių. Neapsimoka. Užtat cukrinių vietoje auga nauja kultūra – pluoštinės kanapės. Jei būtų nuimta sausų medžiagų 14 tonų iš ha, būtų neblogai, bet aš manau, kad šiemet geriausiu atveju bus nuo 9 iki 10 tonų iš ha, tuomet „tas neblogai” būtų 150 eurų pelno iš vieno hektaro”, – apibendrina LŪS pirmininkas.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. ginte

    tam buožei vis mažzai, jis nori visko už dyka ir pelno 150E nuo ha.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.