Šauni, darbšti, pareiginga, kruopšti – tokiais epitetais savo mokinę, Josvainių gimnazijos auklėtinę Korneliją Maziliauskaitę apibūdina jos mokytoja Albina Mackevičienė. Mergina jau ne vienerius metus užsiima originaliu popieriaus karpinių menu, kuriuo susidomėjo mokytojos A. Mackevičienės paskatinta.

Mokytoja ir jos mokinė Kornelija prie dailiųjų, merginos karpytų užuolaidėlių.

„Karpiniams reikia skirti nemažai laiko, tačiau tos kelios valandos, kurias iki šiol skirdavau karpymui pralėkdavo labai greitai, man tai būdavo tarsi meditacija“, – šypsojosi Kornelija, šiais metais baigusi pirmąją Josvainių gimnazijos klasę.

„Esu labai patenkinta savo rezultatu“
Merginos karpiniais džiaugiasi ne tik jos mokytoja, artimieji, draugai, bet ir visa gimnazijos bendruomenė. Be to, Kornelijos kruopščiai ir atidžiai karpytas vienas darbų – net trys įspūdingo dydžio popierinės užuolaidėlės konkurso „Sidabro vainikėlis“ regioniniame ture pelnė pirmąją vietą!

Karpiniui reikia skirti gana nemažai laiko ir tik iš pirmo įspūdžio gali pasirodyti, kad karpyti yra labai paprasta…

„Idėja iškarpyti užuolaidėles brendo jau seniai, tad šiais metais „Sidabro vainikėlio“ konkursui pasiryžau karpyti būtent jas. Tiesa, daugiau laiko truko planavimas, būsimo karpinio eskizo dėliojimas. Visame šitame darbe buvo labai svari mokytojos A. Mackevičienės pagalba. Kūrinį karpiau kiek trumpiau nei mėnesį, dažniausiai – mokykloje, būrelio metu. Kartais karpinį parsinešdavau ir į namus. Laikas lėkdavo greitai, tikrai nebūdavo nuobodu. O ir pagrindinė mano motyvacija dirbti buvo konkursas – turėjau spėti darbą pabaigti laiku“, –- prisiminimais į pavasarį grįžo pašnekovė. Užsispyrimas, sistemingas darbas, stipri motyvacija vedė merginą prie tikslo iškarpyti net tris didelius karpinius.
Tiesa, respublikiniame ture laurų nuskinti nepavyko, nors mergina ir vienintelė iš visų dalyvių pasiryžo iškarpyti popierines užuolaidėles. Šis kruopščiai padarytas darbas sulaukė daug pagyrų bei paskatinimo žodžių iš kitų tautodailininkų lūpų.

Piešinys iš smėlio. „Namuose kabo daug mano kurtų darbų, jais nukabintos visos dienos“, – šypteli Kornelija.

„Karpiau norėdama spėti darbą pateikti konkursui, tačiau vadovavausi šūkiu „Svarbu dalyvauti, o ne laimėti“. Pati esu patenkinta rezultatu, džiaugiuosi vien tuo, kad dalyvavau šiame konkurse ir patekau tarp pačių visos Lietuvos geriausiųjų“, – tikino Kornelija.

Noras išbandyti netikėtoje dailės šakoje
Kornelija prisipažino, kad daile ir menu ji susidomėjusi dar vaikystėje. „Visada žavėjausi daile. Prisimenu, nuo pat penktos klasės labai pamėgau dailės pamokas, kurias vedė A. Mackevičienė. Užsiėmimai mane labai žavėjo – mokydavomės įvairių dailės technikų, raiškos būdų, kartu gilinomės į dailės teoriją. Labai norėjau tobulėti, mokytis, visa pateikiama informacija man buvo labai įdomi, tad laikas dailės pamokose tikrai neprailgdavo“, – šypsojosi Kornelija.
Merginai labai patiko išbandyti įvairias dailės technikas, kol galiausiai ji atrado karpymą.
„Karpyti nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš šono, tai – sudėtingas menas, tad tam man reikėjo subręsti. Susižavėjau ir pati nusprendžiau visa tai išbandyti. Iki šiol turiu savo pirmuosius darbelius, kurie kabo pas mane ant sienų. Jie gana paprasti, tačiau man labai mieli. Tačiau per tuos kelerius metus, džiugu, kad pavyko žymiai patobulėti, tad ryžausi imtis sudėtingesnių karpinių“, – atviravo pašnekovė.

Mėgiamas liaudies motyvas
Merginos karpiniuose vyrauja liaudies motyvas – darbuose galima išvysti gėlytes, paukštelius, kitus tradicinius tautinius raštus ir simbolius. „Karpiniai iš popieriaus yra gana senas lietuvių pamėgtas būdas papuošti savo namus. Tad iš praeities atėjusio seno popieriaus karpymo meno norisi išlaikyti tą pačią archajišką išraišką, ornamentiką. Dažniausios karpinių spalvos būdavo dvi: juoda ir balta. Žinoma, ateityje galbūt išbandysiu ir naujas, modernias popieriaus karpymo technikas. Neatmetu tokios galimybės“, – šypsosi Kornelija.
Mergina karpo paprastomis smulkiomis žirklutėmis, sudėtingesnės detalės gali būti išpjaustomos rėžikliais. „Pirmiausiai reikia nusipiešti eskizą, o po to visa tai iškirpti“, – pasakojo mergina.
Karpiniai iš popieriaus visada turėjo labiau puošybinę, dekoratyvinę funkciją nei praktinę. Itin populiarūs namų interjero puošybai popieriaus karpiniai buvo XIX a. pabaigoje – XX a. pirmaisiais dešimtmečiais. Miesto, ypač kaimo žmonės karpiniais gražindavo žibalinių lempų gaubtus, lentynas, paveikslų, veidrodžių rėmus. Sudėtingesnio ornamento karpiniais – užuolaidėlėmis – puošdavo namų langus, indaujas. Specialūs karpiniai su paukščių, arklių, obuolių, varpų ir kitais siluetais būdavo kuriami vestuvėms, jaunavedžių sėdimai vietai papuošti.

Tvirtais žingsniais tikslo link
Pomėgis menui atsispindi ir kitoje srityje – Kornelija baigė Muzikos mokyklą, kurioje mokėsi groti pianinu. Šiais metais ji baigė specialų išplėstinį pianino kursą. Be to, ji puikiai dainuoja – Kornelija yra Josvainių kultūros namų dainų atlikėja.
„Kai yra noro, viską įmanoma suderinti – ir dailės užsiėmimus, ir muziką, ir dainavimą. Ir dar lieka laiko sau. Tiesa, savo gyvenimą žadu sieti su daile – ateityje galvoju studijuoti interjero dizainą“, – prisipažino Kornelija. Akivaizdu, kad kruopšti, sistemingai savo tikslo link einanti mergina savo svajonę tikrai įgyvendins, juolab kad jos šių metų metinis visų pažymių vidurkis siekia net 9,6 balo!

Albina Mackevičienė. „Niekada nežinau, kokį rezultatą pamatysiu, kai baigsiu karpymą“.

Karpinių meistrės pamokos
Jos mokytoja, tikra karpinių meistrė A. Mackevičienė darbščiai merginai negailėjo gražių žodžių: „retas kuris suaugęs žmogus taip kantriai ir atsakingai bei sistemingai dirba prie vieno kūrinio. Su Kornelija dirbti vienas malonumas – ji imli naujoms žinioms, greitai mokosi, kruopščiai dirba. Visada džiaugiuosi, kai atsiranda norinčiųjų daugiau sužinoti apie karpymą“. A. Mackevičienė šiuo metu dirba su vaikų neformaliojo ugdymo programomis, kuriose dalyvauja net kelios dešimtys jaunuolių. Tad perduoti patirtį yra kam, o Kornelija – viena uoliausių ir geriausių mokinių. Šiais metais už karpinių meno propagavimą, aktyvų ir ilgametį dalyvavimą Kėdainių krašto dailės draugijos bei poezijos ir kitų menų mėgėjų asociacijos „Branduma“ veikloje, už surengtas autorines parodas Kėdainių rajone ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje A. Mackevičienė buvo nominuota konkursui „Kultūros versmė“ kategorijoje „Už viso gyvenimo nuopelnus“.

Josvainietės Albinos Mackevičienės karpiniai be kartą buvo eksponuojami įvairiose parodose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Šie darbai – praėjusiais metais Josvainiuose atidarytos parodos kūriniai.

Turi savitą braižą ir stilių
A. Mackevičienė prisipažino – pirmąkart su karpiniais ji susidūrė dar vaikystėje, tačiau netruko tą užsiėmimą numesti. „Vaikystėje iki meno buvo labai toli. Rimčiau karpiniais susidomėjau studijuodama Vilniuje. Tada pradėjau lankyti dailės studiją ir pamačiau, kokie karpiniai gali būti žavingi. Taip ir pradėjau su karpiniais banguotai draugauti. Būdavo pakarpau ir pailsiu nuo karpymo. Tačiau pastaraisiais metais žirklių į šoną beveik nepadedu. Turiu savitą braižą ir stilistiką. Namuose guli daug knygų apie karpymą ir karpinius, tačiau jų beveik nevartau. Mano manymu, karpiniai – neatsiejama lietuvių liaudies kūrybos dalis, tad aš karpydama atsiduodu improvizacijai ir jausmams. Niekada nežinau, kokį rezultatą pamatysiu, kai baigsiu karpymą. Tad man karpymas – nenuspėjamas ir dažnai maloniai nustebinantis užsiėmimas“, – per savo karpinių parodos atidarymą Josvainių kultūros centre praėjusiais metais sakė A. Mackevičienė.
Nuo 1980-ųjų karpanti moteris jau net nesuskaičiuoja, kiek kartų buvo surengta personalinių parodų tiek Lietuvos, tiek ir užsienio įvairiose meno erdvėse. Šiuo metu dalis jos karpinių yra eksponuojama Lietuvos ambasadoje Varšuvoje.
„Karpymas reikalauja daug kantrybės, išmanymo, kruopštumo“, – pagrindines karpytojui būdingas charakterio savybes pristatė A. Mackevičienė. Visa tai ji stengiasi perteikti ir savo auklėtiniams.

Leave a Reply

Your email address will not be published.