VšĮ Kėdainių PSPC ir Kėdainių ligoninės pacientus priimantis, taip pat įmonėje „Ortopedijos technika“ dirbantis ortopedas technikas Marius Jonelis praėjusią savaitę grįžo iš tolimosios Pietų Korėjos, kur Pjongčango mieste vyko žiemos olimpinės bei parolimpinės žaidynės.

Specialistą į savo medikų komandą pasikvietė viena garsiausių pasaulyje ortopedijos pramonės įmonių „Bauerfeind“, kuri rūpinosi olimpinėse žaidynėse dalyvaujančių sportininkų traumų profilaktika.

Pasitaiko tik kartą gyvenime

„Lietuvai tokia galimybė pasitaikė pirmą kartą“, – dar prieš kelionę į Pietų Korėją pakiliai nusiteikęs pasakojo 26-erių Panevėžyje gyvenantis, bet į Kėdainius dirbti kelias dienas per savaitę atvykstantis M. Jonelis.

Marius Jonelis tikino, kad maistas Korėjoje yra įvairus ir labai gardus (asm. archyvo nuotr.).

„Dirbu ortopedijos įmonėje AB „Ortopedijos technika“ ir ši įmonė jau ilgą laiką bendradarbiauja su viena geriausių vokiečių ortopedijos pramonės kompanijų „Bauerfeind“. Jie ir pasiūlė man vykti į olimpiadą, nes ši įmonė ketvirtą olimpiadą iš eilės yra oficialūs olimpiados rėmėjai. Kai sužinojau apie galimybę išvykti, labai apsidžiaugiau, nes ji pasitaiko ne kiekvienam ir galbūt pasitaiko vos vieną kartą gyvenime. Buvau visu šimtu procentų atsidavęs šiam dalykui ir nusiteikęs atiduoti visas savo jėgas“, – pasakojo M. Jonelis.

Darbas buvo intensyvus

Pašnekovas olimpiadoje pagelbėjo traumas patyrusiems sportininkams – pirmiausiai traumuotas atletas kreipdavosi į gydytoją, kuris diagnozuodavo traumą, tada kartu su gydytoju M. Jonelis turėdavo parinkti tinkamą ortopedinį gaminį, pritaikyti prie olimpiečio kūno.

Nors vyras į olimpiadą važiavo dirbti, tačiau, kaip pats tikino, įspūdžiai iš olimpiados yra labai geri. „Darbas buvo nelengvas, bet labai malonus. Kiekvieną dieną mes dirbdavome apie 12 valandų, priimdavome apie 50 pacientų, iš kurių apie 15–20 kasdien būdavo su rimtomis traumomis: kelio raiščių plyšimai, riešų, čiurnų lūžiai. Miegodavome po keturias-penkias valandas per parą, bet kiekvieną rytą besikeliant, galbūt, tas emocijų pliūpsnis vesdavo į priekį, ir kiekvieną dieną norėdavosi kuo daugiau pamatyti, pasisemti patirties“, – sakė ortopedas. Vyrui teko darbuotis su įvairių kitų šalių specialistais: Ispanijos, Olandijos, Belgijos, Vokietijos.

Prie stalo su čempionais

M. Jonelis pastebėjo, kad olimpiados miestelyje sportininkai jaučiasi labai atsipalaidavę. „Gal dėl to, kad ten nėra žurnalistų, į olimpinį miestelį jie nėra įleidžiami. Be to, sportininkai buvo labai draugiški. Valgykloje, pavyzdžiui, priėjus ir pasiteiravus, ar galima kartu papietauti, nė vienas neatsisakė kartu to padaryti. Teko sėdėti prie vieno stalo su garsiausiais čempionais, kurie jau buvo pasidabinę aukso medaliais ar tais, kurie dar tik ėjo jų link. Lygiai taip pat jiems patiems buvo įdomu, iš kur aš esu, ką čia veikiu. Ir kai išsiaiškindavo, kokios yra mano pareigos, kitą dieną netgi ateidavo, pasižiūrėdavo, kokią produkciją mes turime ir kaip galime padėti. Taigi, patirtis yra tikrai nereali“, – šypsojosi pašnekovas.

Vyras sakė, kad jam tekę dirbti ir su Lietuvos rinktine. „Visa delegacija buvo nuostabi: tiek atsidavę gydytojai, tiek ir sportininkai. Pastarieji buvo labai susikoncentravę į rezultatą. Džiugu, kad tautiečiai mane priėmė labai šiltai, o Vasario 16-ąją visi kartu vakarieniavome, sugiedojome himną – buvo nuostabu. Vasario 16-ąją tikrai nelikau vienas kažkur vidury Azijos“, – neišdildomais prisiminimais dalinosi M. Jonelis.

Žino apie Lietuvą, „Žalgirį“, Vilnių!

Nors M. Joneliui didžiąją laiko dalį užėmė darbas su atletais, tačiau jis spėjo kiek pasidairyti ir po pačią Pietų Korėją. „Man ji pasirodė panaši į Europą. Korėjoje žmonės labai išsilavinę, jų kultūra yra labai stipri, pavyzdžiui, viskas yra paduodama dvejomis rankomis. Taip pat visi žinojo, kur yra Lietuva, kas yra Kauno „Žalgiris“, kas yra Vilnius! Tai neabejotinai parodo žmonių išsilavinimo lygį. Ne veltui ši šalis viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje!“ – pasakojo M. Jonelis.

Dabar, jau grįžęs į Lietuvą, bene didžiausią šios kelionės privalumą pašnekovas įvardija įgytą patirtį. „Aš galėjau prie geriausių pasaulio sportininkų prisiliesti bei supratau, kad visi esame pažeidžiami bei galime patirti traumų. Keisčiausia, kad sportininkai dažnai patirdavo traumas „lygioje vietoje“, pavyzdžiui, treniruočių metu, nors kitą dieną jų laukė varžybos. Žinoma, sutikau daug žmonių, daug kolegų, gydytojų, fizioterapeutų iš viso pasaulio, kurie noriai dalinosi savo kontaktais, norėtų ir toliau palaikyti ryšį bei pagelbėti vieni kitiems“, – sakė ortopedas technikas M. Jonelis.

Stebino draugiškumas

Lietuvis sakė, kad tolimojoje šalyje pasitaikė ir nuotykių. „Buvo kiek sudėtinga keliauti jų transportu. Nuo vienos arenos iki kitos arenos autobusu važiuoti užtrukdavo apie dvi valandas (mes, lietuviai, negalime turėti tarptautinių teisių, tad negalėjau vairuoti automobilio). Buvo tokia situacija, kad aš po valandos prie kitos arenos turėjau susitikti su viena lietuvių gydytoja. Sutartą valandą turėjome susitikti ir eiti į varžybas, tačiau pamačiau, kad man iki susitikimo liko vos keturiasdešimt kelios minutės. Paklausęs vieno olimpiados personalo atstovų sužinojau, kad per kamščius pasiekti kitą areną man truks apie dvi su puse valandos. Stovėjau vidury gatvės ir nežinojau, ką daryti. Priėjau prie pirmo pasitaikiusio korėjiečio ir paprašiau mane nuvežti. Ir – jokių problemų! Jis mane apie 60 kilometrų vežė iki tos arenos, prie kurios atsiradau sutartu laiku. Šis pavyzdys puikiai parodė korėjiečiams būdingą draugiškumą. Nors jie ir yra drovūs, bet labai draugiški ir paslaugūs. Pavyzdžiui, jei nežinai, kurioje vietoje įlipti metro, jie paims tave už rankos, nuves, pastatys prie durų ir pasakys, kurioje stotelėje išlipti“, – prisiminimais dalinosi M. Jonelis.

M. Jonelis kiekvieną savo viešnagės olimpiadoje dieną trumpai aprašydavo savo socialinio tinklo paskyroje.

„Antroji diena. 
-16 laipsnių, viską verčiantis vėjas – nušalęs veidas ir rankos. Tikrai galiu patikinti posakį: nėra blogo oro, yra tik bloga apranga.

Teko apsilankyti Lietuvos olimpinės komandos apartamentuose. Sportininkai ir treneriai maloniai priėmė, aprodė kur miega, valgo ir kur sprendžia strateginius klausimus. Taip pat padovanojo tuziną bilietų į skirtingas varžybas. Šauniausia tai, kad su komandos gydytojų rekomendacijomis mes pagaminome individualius įdėklus sportininkams bei pritaikėme kompresines kojines, kurios pagelbės ne tik kelionės metu, bet ir varžantis dėl olimpinio medalio.

Vakare apsilankiau kalnų slidinėjimo varžybose. Gaila, spėjau tik į varžybų pabaigą, bet po to nuskubėjau susitikti su Lietuvos gydytoja Rūta Banyte. Kartu stebėjome greitojo čiuožimo trumpame take varžybas. Beveik pilna arena sirgalių, kurtinantis triukšmas ir pagerinti keturi olimpiniai rekordai.

P.S. Pertraukos metu pop muzikos dainininkas atliko dainą „Gangnam Style“, dėl kurios korėjiečiai yra vis dar pamišę.

Nesusipratimas – jeigu Korėjoje nežinai, kaip nusigauti nuo taško A į tašką B, visada gali paklausti vietinių. Po vakar supratau, kad viena rekomendacija negali pasitikėti, geriausiai yra paklausti kelių, „išvesti vidurkį“ ir priimti sprendimą. Vakar buvau užtikrintas, kad turiu važiuoti autobusu, kurio numeris yra 5, bet vietinis patikino, kad greičiau nuvažiuosiu su ketvirtu. Įsėdęs supratau, kad veža į priešingą pusę, išlipau kitoje stotelėje (už penkių km), sutikau vietinius savanorius, kurie pasiūlė pavakarieniauti kartu. Vietinis maistas buvo nuostabus.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.