Vos keletą savaičių VšĮ Kėdainių PSPC dirbanti jauna šeimos gydytoja Monika Ramanauskienė, birželį baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, šiandien dar renkasi savo apylinkę, tačiau jau spėjo įsitikinti, kad šeimos gydytojo darbas nėra lengvas. Du kartus į savaitę ji važinėja dirbti šeimos gydytoja į Gudžiūnų ambulatoriją.

 

Neseniai pradėjusi dirbti Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Monika Ramanauskienė.

Neseniai pradėjusi dirbti Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Monika Ramanauskienė.

Optimistiškai nusiteikusi jauna gydytoja tvirtai žino, kad šiandien ji neemigruos iš Lietuvos. Negana to, ji grįžo dirbti į savo gimtuosius Kėdainius. M. Ramanauskienė atvirai pasakoja apie pasirinkimą būti medike, nelengvą šeimos gydytojo duoną bei išduoda receptą, tinkamą absoliučiai visiems jos pacientams.

Dėkinga tėčiui ir biologijos mokytojai

-Kodėl nusprendėte studijuoti mediciną? Galbūt paskatino tėtis, Vytautas Rokas, kuris taip pat yra gydytojas, vaikų neurologas?

Žinoma, tėtis turėjo įtakos. Nuo vaikystės būdavau ligoninėje, vaikščiodavau po skyrius, koridoriais. Kol tėtis dirbo, žaisdavau su receptų lapeliais, žodžiu, mano žaislai buvo medicininė dokumentacija. Tuometinėje ,,Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, buvusi biologijos mokytoja Nijolė Naujokienė gal aštuntoje klasėje mane pastebėjo kaip gabesnę šiam dalykui ir ėmė ruošti biologijos olimpiadoms. Ji buvo griežta, reikli, bet labai gera savo dalyko žinovė. Tai buvo šios mokytojos įtaka, kad rinkčiausi mediciną. Šiandien jai galėčiau už tai padėkoti. Jeigu ne ji, galbūt šiandien būčiau mokytoja, nes baigusi mokyklą, turėjau ir kitokių troškimų.Rinkausi iš dviejų specialybių – studijuoti biologiją pedagoginiame universitete ar mediciną. Įstojau į abi vietas, bet, aišku, pasirinkau valstybės finansuojamas medicinos studijas tuometiniame Kauno medicinos universitete.

-Ar buvo sunkios medicinos studijos?

Sunkokos. Pirmieji trys kursai medicina net nekvepėjo, teko mokytis tiksliųjų mokslų – matematikos, fizikos, chemijos, informatikos. Pradėjus studijuoti medicininį gydymą, buvo lengviau. Galbūt mokytis įpratau.

Mielesnis mano kraštas

-Kur atlikote internatūrą, rezidentūrą?

Po šešerių studijų metų internatūrą atlikau Kėdainių ligoninėje. Pagal universiteto programą, dirbau chirurgijos ir ginekologijos skyriuose. Rezidentūros metu dirbau Kauno klinikose, pagal šeimos gydytojo programą teko dirbti ir Babtų ambulatorijoje, Kauno apskrities ligoninėje bei Šeimos klinikose. Teko paragauti ir privačios bendrosios medicinos praktikos. Mūsų tikslas buvo susipažinti su šeimos medicina iš visų pusių, kad tokie specialistai, kaip chirurgai, ginekologai ir kt. parodytų, ką turim išmokti, ką atpažinti. Galiausiai, kokias klaidas kolegos daro.

-Kodėl nusprendėte grįžti į Kėdainius?

Nebuvau apsisprendusi, kad grįšiu į Kėdainius, nes ir vyras ne kėdainietis. Buvome apsigyvenę Kaune, tačiau šiame mieste yra labai didelė šeimos gydytojų pasiūla, o periferijoje jų visada trūksta. Galėjome vykti į Suvalkiją, iš kur kilęs mano vyras, bet man mielesnis mano kraštas. Po Naujųjų metų gavau pasiūlymą dirbti Kėdainių PSPC ir sutikau. Dėkoju vyrui, kuris pritarė mano pasirinkimui. Šiandien auginame 3,5 metų Rugilę. Dukra gimė po pirmojo rezidentūros kurso, tačiau mano planų ji ,,nesugriovė“. Priešingai, auginti dukrą buvo puiki būsimos šeimos gydytojos praktika. Dabar į vaikų susirgimus žiūriu ne tik kaip gydytoja, bet ir iš mamos pozicijų.

Gydytoja renkasi pacientus, pacientai – gydytoją

-Ar buvo patenkinti jūsų lūkesčiai pradėjus dirbti šį darbą?

Šiuo metu yra didžiulis krūvis, kadangi daug gydytojų atostogauja, bet su šeimos gydytojo darbu aš jau esu susipažinusi. Labai padeda visas kolektyvas, direktorės pavaduotoja Laima Juodeikienė, ypač kartu dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Audronė. Be jos man būtų labai sunku. Darbe yra dalykų, kurie nuo manęs nepriklauso – tai vidaus tvarkos taisyklės, įvairūs tyrimai. Šiuo metu renkuosi savo apylinkę ir dar nežinau ar ji bus didelė. Arba galima pasakyti, jog pacientai renkasi mane.

-Kodėl pasirinkote terapeuto – šeimos gydytojo specializaciją?

Įstojusi į rezidentūrą svarsčiau rinktis iš trijų sričių. Galvojau apie psichiatriją, nes studijų metais dirbau psichiatriniame skyriuje sanitare ir dar galvojau apie geriatriją – senatvės ligų gydymą, tačiau mane atkalbėjo artimieji, paskui ir pati persigalvojau. Pagal statistiką ir prognozes, šeimos gydytojai niekada nepritrūks darbo. Kiek žinau, daugeliui specialistų tenka netgi persikvalifikuoti, kadangi paprasčiausiai jie neturi kur dirbti. Antras svarbus kriterijus, renkantis šeimos mediciną buvo tas, kad aš neplanavau emigruoti iš Lietuvos.

Nuo rašymo jau atsirado nuospauda

-Kokiomis ligomis šiandien dažniausiai serga jūsų pacientai?

Yra įvairiausių ligų, kurias turi stebėti. O šiuo, vasaros sezono metu, labai daug radikulitų, matyt žmonės dirba sodo ar daržo darbus, per karštį išprakaituoja, vėjas perpučia, todėl daug surakintų nugarų, kaklų. Tokios pagrindinės peršalimo ligos. Ateina dėl nepastebėtų plaučių uždegimų. Nors atrodo keistai ši liga vasarą, bet to priežastis – karštis, netinkama apranga ir vėjo perpūtimas. O lėtinės ligos – tos pačios ir žiemą, ir rudenį, ir vasarą. Tai hipertenzijos, visos širdies ligos, reumatai ir t. t. Ir man pačiai tenka mokytis iš pacientų, bet jie supratingi, supranta, kai aš per ilgai vartau įstatymus, kad žinočiau, ar tikrai galima kompensuoti tam tikrus vaistus. Nežinojimas aišku neatleidžia nuo atsakomybės. Dabartinėje sveikatos apsaugos sistemoje yra labai daug popierizmo. Net nuospaudą nuo rašymo ant piršto spėjau pritrinti – tokios didelės niekada neturėjau (juokiasi).Nors iš kitos pusės, be to neapsieisi, kadangi pacientai žino savo teises, jie yra dažnai pikti ir jei gydytoją, neduok Dieve, paduos į teismą, tai, ką tu parašei, bus vienintelis įrodymas, kuo tu apsiginsi. Todėl ligonio kortelėje turi rašyti ne bet ką.

-Koks turi būti šeimos gydytojas?

Svarbiausia, rasti kontaktą su pacientu. Nepavyks to padaryti per vieną apsilankymą.Reikės poros trejeto kartų. Po keleto konsultacijų, tu jau maždaug žinai, ko iš tavęs tikisi pacientas. Kad jau iš veido išraiškos galėsi pasakyti, kas jam yra ir ko jis tikisi iš gydytojo.Jei esi šeimos gydytojas, tai ir turi gydyti visą šeimą. Kad žmonos galėtum paklausti, kaip jaučiasi jos vyras arba atvirkščiai. Tuomet daug lengviau gydytojui dirbti, kai žinai abiejų sutuoktinių sveikatos būklę.Šeimos gydytojas turi ne vien vaistus rašyti, bet turėtų paciento paklausti, kaip jam sekasi arba kaip jis gyvena. Stengiuosi taip daryti. Norėčiau tapti savo pacientų šeimų jei ne draugu, tai bent geru pažįstamu.

Svarbi vėžio profilaktika

-Ar jau teko savo pacientui nustatyti ir pranešti baisiausią diagnozę – vėžys?

Ne dar neteko. Nesu nustačiusi tokios diagnozės, bet įtariu. Dar pacientams nepasakiau, nenoriu gąsdinti. Gal tai bus eilinis negalavimas, bet keliems ligoniams tokių įtarimų turiu ir šiuo metu jie yra tiriami. Vėžinių ligų diagnostika yra sunki, todėl labai svarbu yra onkologinių ligų profilaktika – ypač jaunoms moterims gimdos kaklelio vėžio, krūties patikra, vyrams – prostatos. Šiuo metu profilaktiniai tyrimai pagal amžiaus grupes atliekami nemokamai. Visus savo pacientus, kuriems priklauso pagal amžių ir kuriems dar nedaryti tyrimai, siunčiu juos daryti. Su sesute Audrone mes tikrai informuojame. Bet ką žmogus daro uždaręs gydytojo kabineto duris, negalime atsakyti.

Pagal statistiką, tik 5 proc. žmogaus sveikatos priklauso nuo gydytojo, o likusi dalis nuo paties žmogaus. Aš už profilaktiką, kad pacientas geriau ateitų pasitarti kaip jam sveikiau gyventi, o ne kaip gydytis ligai pasireiškus ar jai progresuojant. Netgi moksliškai yra įrodyta, kad to, ką pasakai kabinete, pacientas pusę negirdi, o uždaręs kabineto duris jis daro vis tiek taip, kaip jam reikia. Arba kad ir skirsi medikamentinį gydymą, jeigu jis nesilaikys mitybos principų, rekomendacijų, vis tiek tos ligos progresuos, o vaistų dozės didės.Mes visi esam savo sveikatos kalviai. Tik mes kažkodėl Lietuvoje prisimenam, kad dažniausiai mūsų sveikatą sužaloja gydytojai, iš tikrųjų mes patys turim būti atsakingi už savo sveikatą ir ja rūpintis.O mes, šeimos gydytojai, galim tik patarti kaip tai padaryti.

-Kokie yra iššūkiai, su kuriais reikia kovoti kiekvieną dieną?

Aš suprantu, kad kiekvienam pacientui jo liga yra pagrindinė ir pati svarbiausia. Tačiau pirmiausia noriu pakantumo laukiant už gydytojo kabineto durų. Reikia turėti kantrybės ilgiau belaukiant, bet įėjus į kabinetą viską išsiaiškinti ir nebesinervinti. Gydytojams krūvis iš tiesų yra didelis, trūksta laiko, ligonių daug, todėl linkėčiau pacientų supratimo bendraujant. Kad pacientai suprastų ir gydytoją, kad jis irgi yra žmogus, kad jis ir pavargsta, kad pagaliau ir į tualetą nori nueiti. Atėję 11 val. pacientai net nepagalvoja, kad gydytojas dirba nuo 7 val. ryto ir kad jis gal net vandens neturėjo kada atsigerti.

Linki tarpusavio supratimo tarp gydytojo ir paciento

– Reikia pripažinti, kad viešoje erdvėje pasigirsta ir neigiamo požiūrio į gydytoją…

Prie kiekvienos naujos aplinkos pamažu pratiniesi ir kiekviena nesėkmė ar kažkoks nusivylimas, paciento piktas žodis – užgrūdina. Tikiu, kad bėgant metams, įgydama darbo patirties aš nepasikeisiu – netapsiu abejinga, bet kaip iš tiesų bus, aš negaliu prognozuoti. Nes šeimos gydytojo darbas yra labai sunkus. Glumina visuomenės požiūris, kad šeimos medicina tai ne medicina, kad šeimos gydytojas nieko negydo, tik rašo vaistus. Netgi kolegos specialistai sako, kad tai yra dispečerio darbas. Tačiau aš palinkėčiau kiekvienam specialistui atsidurti šeimos gydytojo kailyje. Neretai pacientas grįžta pas šeimos gydytoją ir sako: ,,Ką daktare, darom toliau?“. Specialistui lengva parašyti, kad jo patologijos nėra, o šeimos gydytojas turi toliau gydyti tą pacientą. Ir kai pacientas bus tau draugas, kai atsiras tarpusavio supratimas, tada bus lengviau dirbti šeimos gydytojui ir pačiam pacientui bus lengviau pas jį ateiti.

-Šeimos gydytojo darbas apima labai daug sričių. Ar galite atlikti minimalią chirurginę intervenciją?

Galiu susiūti žaizdą, išimti siūlus. Galiu atlikti tas procedūras, kurias galiu atlikti pagal savo šeimos gydytojo prievolę. Tam tikrų procedūrų mes buvom mokomi. Tačiau aš neatliksiu kirkšnies išvaržos operacijos, apendicito, nes aš neturiu to mokėti. Yra tokių centrų, kur šeimos gydytojai atlieka onkocitologinius tepinėlius moterims, siūna žaizdas. Galbūt, dirbant kaimo ambulatorijoje man gali tekti tai atlikti. Ar bus galimybė tai padaryti, ne vien nuo manęs priklauso.

– Ar skiriasi kaimo ambulatorijos pacientai nuo miesto?

Dar negaliu lyginti, nes per trumpai dirbu, tačiau kiek teko susidurti, kaimo žmogus, mano nuomone, nuoširdesnis, dažniau tave pasitinka su šypsena, gal ne tiek savo bėdų daug pasako. Kaimo žmogus kuklesnis, kantresnis, jie yra kitokie. Jis kalba be užuolankų. Kėdainių poliklinika kai kuriais aspektais lenkia, kad ir Kauno klinikas. Ypač didelis dėmesys skiriamas ligų profilaktikai. Profilaktinės patikros metu čia pacientai atidžiau apžiūrimi, galiu sakyti tik pagyrimus. Kitur to nėra.

Daugiau pozityvių minčių ir gerų emocijų

-Ar galėtumėt parašyti tokį receptą, kuris tiktų absoliučiai visiems jūsų pacientams?

Nėra tokio recepto, nes mes visi esame skirtingi.Bet jei filosofiškai pažiūrėjus, linkėčiau visiems daugiau pozityvo, kad kuo daugiau į viską žiūrėtume teigiamai. Kad ir kaip yra sunku, atsikėlus ryte atsistoti prieš veidrodį ir padėkoti Dievuliui, kad kvėpuoji, kad gali į lauką išeiti, nes yra labai daug ligonių, kurių didžiausias noras pakilti iš lovos, pasivaikščioti, o mes neretai dejuojame dėl mažo negalavimo.Kuo daugiau turėsime teigiamų emocijų, tuo mums viskas eisis daug lengviau. Netgi esu įsitikinusi, kad tie žmonės, kurie serga sunkiomis ligomis ir galvoja, kad pasveiks, kad bus viskas gerai, iš tiesų, pasveiksta daug greičiau ir pagyja geriau, negu tie, kurie dejuoja ir kalba tik apie mirtį.

-Pagal studijų pasirinkimų statistiką, daugiausiai abiturientų šiandien renkasi medicinos studijas.Kaip jums atrodo, kodėl?

Medicina visada buvo populiari. Kai stojau irgi buvo didelis konkursas. Gal taip yra todėl, kad jaunimas vėliau planuoja išvykti į užsienį, kur geros sąlygos gydytojams dirbti. Daug mano kurso draugų dirba Skandinavijos šalyse ir gerai uždirba.

-Ar jums dėl to neapmaudu?

Man ne. Kiekvienas renkamės savo gyvenimo tikslą. Aš neplanavau ir nenorėjau išvažiuoti. Aš myliu savo kraštą ir šiandien apie emigraciją negalvoju.

 

Asta Raicevičienė

VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

About The Author

Related Posts

4 Responses

  1. Nusivylusi paciente

    Tokiu sundaktariu kaip Monika Ramanauskiene dar reikia paieskoti. Matyt, biologijos astuntos klases kurse ir pasiliko, nes zino apvalu nuli apie zmoniu gydyma. Zombe, jokios atsakomybes, mato tik save ir pinigus, pacientai jai zemiau zemes. Gaila, kad tokie eina dirbti i medicina ir su zmonemis. Jai morge nebent dirbti.

    Atsakyti
  2. Danute

    Keista , perskaicius tokius piktus pacientes zodzius. Pazystu gydytoja neblogai, zaviuosi jos paprastumu, stengimusi tobuleti, man jokiu budu neatrodo , kad tai zombis. Grazi , maloni gydytoja besistengianti kaip galima padeti ligoniams. Aisku pacientai daug ko nemato ir nezino apie gydytojos darba bei jos pastangas pacientams. Pagarba gydytojai uz nuosirduma ir pastangas gydant savo pacientus.

    Atsakyti
  3. Jonas

    Pacientas
    Nuoširdesnio, jautresnio gydytojo nesu sutikęs..niekingas pirmas komentaras..nepamirškite nusivyusi paciente, kad blogis gryžta tuo pačiu..

    Atsakyti
  4. Vaiduoklis

    Tik papuolęs pas šią gydytoją supratau kas yra tikras gydymas,domėjimasis paciento sveikatos problemomis. Labai malonus bendravimas. Kas dar labai nustebino tai kartu dirbančios jaunos sesutės darbas, bendrauja visada su šypsena ( gaila vardo neisiminiau ) Žodžiu puikus duetas. Sėkmės joms!

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.