„Šimtu procentų patvirtinu taisyklę, kad batsiuvys be batų, kriaučius be švarko, o kalvis be namuose esančių laiptų turėklų“, – pokalbį apie kalvystę pradeda Nociūnuose jau dvylika metų su šeima gyvenantis kalvis Nikolajus Terzi.

Nikolajus Terzi nuo mažens buvo linkęs prie meno, tad šis polinkis jį atvedė į kalvystę.

Nikolajus Terzi nuo mažens buvo linkęs prie meno, tad šis polinkis jį atvedė į kalvystę.

Tačiau Nikolajumi šio nagingo meistro beveik niekas nevadina. Visi, paklausti, kas nukalė namų ar lauko interjero detalę, atšauna, jog tai žemaičio Mykolo darbas. „Pats taip prisistatau. Nėra ko slėpti – esu žemaitis, juk gimiau ir augau Žemaitijos sostinėje Telšiuose. Ten pat išmokau ir kalvio amato paslapčių, įgijęs metalo meninio apdirbimo specialybę. Vardas Nikolajus, kuri gavau iš savo tėčio ukrainiečio, daug kam skamba keistai. Tai aš tiesiog susilietuvinau – pasivadinau Mykolu“, – šypsodamasis kalbėjo nagingasis meistras.

Kalvystės paslapčių mokėsi amatų mokykloje
Kelias į kalvystę N. Terzi buvo aiškus, tačiau klostėsi ne be duobių. Nuo mažens pieštuko iš rankų beveik nepaleisdavęs ir peizažus bei namus piešti mėgdavęs vaikinukas net nedvejodamas pasirinko kalvio profesiją, nors nei tėtis, nei seneliai su šiuo amatu neturėjo nieko bendro. „Man buvo labai gražūs kalvių darbai. Tad nutariau, kad ir aš galiu sutramdyti metalą ir išmokti viską iš jo iškalti. Kai baigiau amatų mokyklą, teko padirbėti netoli Telšių Ryškėnų kaime pas kalvius Dainių ir Žilviną Varnelius. Ten daug ko išmokau. Tačiau vėliau kaip žaibas trenkė meilė ir savanoriškai tapęs meilės tremtiniu atvykau į Kėdainių kraštą. Ne visada vien kalvyste verčiausi. Buvo laikas, kai teko ir užsienyje statybose padirbėti, tačiau esu įsitikinęs, kad turėdamas šeimą vyras turi būti šalia žmonos ir vaikų, tad nesusižavėjau sotesniu kąsniu ir grįžau namo. Dabar dirbtuves įsirengiau savo sodyboje ir dienų dienas leidžiu prie žaizdro“, – atviravo trisdešimt šešerių metų vyras.

Pastaruoju metu daugėja užsakymų namų vidaus ir lauko interjero gražinimui.

Pastaruoju metu daugėja užsakymų namų vidaus ir lauko interjero gražinimui.

Žmona vyro nekritikuoja
Nikolajaus žmona Austė didelė vyro pagalbininkė. Moteris nėra blogo žodžio pasakiusi sutuoktiniui, kuris dienų dienas vaikšto visas paišinas ir retai turi laiko skirti dėmesio ji. „Aš jį labai suprantu, juk dirba ne tik sunkų fizinį, bet ir kūrybinį darbą. Kai tenka mažiausiai pusdienį praleisti prie žaizdro, kur temperatūra laikosi apie 250 laipsnių, o dar nuolat reikia ir kūju pamojuoti, tai kokia gali būti kritika. Ne šiaip sau prasidėjus darbymečiui vyro svoris per mėnesį sumažėja bent penkiais kilogramais“, – šypsojosi kalvio žmona.

Kasdien sudegina 50 kilogramų anglių
Kalvio darbas iš tiesų tik iš pirmo žvilgsnio atrodo romantiškas. Deja, kasdienybė kitokia. Reikia ir karštį pakęsti, juk žaizdre kasdien sudeginama mažiausiai po 50 kilogramų anglių. O kur dar rankų tvirtybė kalant ar laikant metalines detales. „Visko būna, kartais tenka ir perdaryti kokią detalę, kai ji iš pirmo karto nesigauna tokia, kokia turi būti. Niekada į darbą nežiūriu atmestinai, nesvarbu, ką bedaryčiau – ar tvoros elementą, ar žvakidę, ar kapų puošybai skirtą rožę. Mano darbai yra mano vizitinė kortelė, jie kalba patys už save, todėl turi atrodyti nepriekaištingai. Aš darau taip, kad pats likčiau bent tuo metu patenkintas rezultatu, tačiau po kurio laiko kritikos sau pažeriu, juk metams bėgant patirties daugėja ir darbą galiu padaryti vis kokybiškiau“, – sakė nociūniškis.

Meniški lapeliai iškalami iš paprasto vamzdelio.

Meniški lapeliai iškalami iš paprasto vamzdelio.

Iš metalo kala viską
Pas Nikolajų atvyksta visokių užsakovų: vieni žino, ko nori, kiti tik pasako, apie ką svajoja, ir atsiduoda meistro valiai. Tačiau būna tokių, kurie nereaguoja į meistro pastabas ir vis tiek reikalauja savo. „Kartą teko padaryti darbą, bet jo šeimininkui prigrasiau, kad jis neišduotų, kas jį atliko. Tiesiog ten buvo keli elementai, kurie tarpusavyje nelabai derėjo. Tad man beliko įvykdyti užsakymą, nes jei ne aš, jį būtų padaręs kitas kalvis, ir atsižadėti autorystės“, – pasakojo Nikolajus. Jis prasitarė, kad kol kas dar nebuvo taip, kad jam nebūtų pavykę kažko padaryti, nes nesugebėtų. „Darau viską: ir kapų puošmenas, ir namų interjero detales, ir lauko šviestuvus, ir tvoras, ir vartus, ir turėklus. Kas ko paprašo, tą ir darau. Tik gaila, kad ne visi norintieji turėti kalvio darbą supranta, kiek jis kainuoja. Neretai žmonėms atrodo, kad pakanka sumokėti už metalą ir viskas. O kur mano darbas? Taip ir lieka paslaptis. Tačiau džiaugiuosi, jog turiu nuolatinių ištikimų klientų. Gana dažnai žmogus užsisakęs vieną daiktą sugrįžta ir antrojo“, – sakė kalvis Mykolas. Jo teigimu, iš metalo galima padaryti viską, tik reikia užsispyrimo, o žemaičiui jo netrūksta.

Vis dažniau Nikolajui tenka puošti kapavietes.

Vis dažniau Nikolajui tenka puošti kapavietes.

Augina pasekėją
Nikolajus šypsodamasis pasakoja apie aštuonmetį sūnų Neilandą, kuris vis dažniau sukasi apie tėčio dirbtuves ir rankose nešioja plaktuką. „Buvau nustebęs, kai po žiemos kieme nutirpus sniegui radau ne vieną plaktuką. Kurį laiką galvojau, kaip aš juos galėjau išmėtyti, tačiau vėliau supratau, kad taip sūnus slėpėsi savo naujuosius žaisliukus. Neilandas labai žavisi mano darbu, o keturmetė dukra Milena net nežiūri kalvės pusėn. Akivaizdu, kad mergaitei tai visai neįdomu. Ji tik kompiuteryje mano darbų katalogą pavarto ir išradingai papasakoja, kas ten padaryta“, – itin šiltai apie vaikus kalbėjo Nikolajus.

Darbai kalba patys už save
Jau kuris laikas nociūniškiui kalviui nebereikia užsakinėti reklamos. Ji kuo puikiausiai sklinda iš užsakovų lūpų. „Vasarą neturiu nė dienos atokvėpio. Kalvėje tenka praleisti dienas nuo ryto iki vakaro, o kur dar namų priežiūros darbai. Tik žiemos būna „sausesnės“. Tai žinodamas turiu išnaudoti darbingąjį laiką. Esu savo darbo fanatikas. Kartais pagalvoju, kad galėdamas rinktis gyvenimą iš naujo nieko nekeisčiau, nepaisant nei sunkaus darbo, nei neturint garantijų dėl nuolatinių pajamų.

Per dieną žaizdre kalvis sudegina apie 50 kilogramų anglių.

Per dieną žaizdre kalvis sudegina apie 50 kilogramų anglių.

Aš su didele meile darau tai, kas man labai patinka ir teikia malonumą. O akimirkos, kai pamatau laimingus ir nustebusius užsakovų veidus, kai jų lūkesčiai būna išpildyti ir viršyti, būna tiesiog nepakartojamos ir labai brangios“, – sakė kalvis ir prisipažino vis dar laukiantis paties paprasčiausio užsakymo – nukalti pasagą, kuria koks paprastas kaimo žmogus norėtų pakaustyti savo arkliuką.

srtrf

About The Author

Related Posts

One Response

  1. EDGARAS

    sveiki ….norejau paklausti jus ar mokinate individualiai kalvystes meno…..?jei taip ….tai mane domintu….su pagarba dekoju…?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.