"Europos Parlamentas visiems paliko didelį įspūdį. Kas žino, galbūt ne vienas į šią vietą dar sugrįš jau nebe kaip ekskursijos dalyvis".

„Europos Parlamentas visiems paliko didelį įspūdį. Kas žino, galbūt ne vienas į šią vietą dar sugrįš jau nebe kaip ekskursijos dalyvis“.

Euroscola – Europos Parlamento (EP) informacijos biuras, kuris organizuoja konkursus jaunimui apie Europos Sąjungą (ES). Lietuvoje atrankos vyksta atskirose apskrityse. Konkurso tikslas – išsiaiškinti komandą, kuri apie ES ir EP žino daugiausiai ir galės geriausiai atstovauti Lietuvai debatuose būstinėje Strasbūre. Programos tikslas yra supažindinti jaunimą su EP darbu, skatinti domėjimąsi ES vykstančiais procesais ir pateikti gilesnį Europos, kaip visumos, vaizdą.

Sėkmingai įveiktas konkursas

Kėdainių šviesiosios gimnazijos komanda visai neseniai dalyvavo šiame konkurse ir netgi labai sėkmingai. Pasiskirstę medžiagą, jie dar labiau gilino savo žinias apie ES, ruošėsi, o po to tvirtu žingsniu drąsiai keliavo į Euroscolos konkursą. Žaisti sekėsi sklandžiai, komandos nariai jautėsi užtikrintai, nes pasitikėjo vienas kitu, nors vis dėlto, žaidimo pradžioje ir buvo abejonių, kaip sakė patys mokiniai, kartais jautėsi, jog kitos komandos mina ant kulnų.

Noras laimėti buvo nepaprastai didelis, nors žinoma, varžovų buvo ne ką mažesnis. Akimirka, kurios metu skelbė laimėtojus visiems buvo labai įtempta, bet kai nuskambėjo žodžiai: „Laimėjo Kėdainių šviesioji gimnazija!“ – mokiniai netvėrė džiaugsmu. Vienas iš komandos narių Marijus sakė: „Jausmas buvo neišpasakytas. Sunku patikėti, kad tokia ryškia persvara įveikėme varžovus. Pirmas kelias valandas net negalėjom atsitokėti – mūsų žinios mums padėjo laimėti kelionę į Europos Parlamentą“.

Svajonės, išsakytos ant Šv. Karlo tilto 

Straipsnio autorė Austė Raicevičiūtė.

Straipsnio autorė Austė Raicevičiūtė.

Ir štai, vieną trečiadienio vidurnaktį autobusas, pilnas mokinių – nugalėtojų ir jų draugų bei mokytojų, pajudėjo iš Kėdainių. Išsiruošėme į savaitės kelionę, kuri mums garantavo daug nuotykių, neišdildomų įspūdžių ir nematytų reginių. Pirmasis kelionės tikslas – Čekija. Nors ir buvo naktis, autobusas dar ilgai nenurimo – juk į jį visi susėdome mintyse svajodami apie tai, kas mūsų laukia ilgoje kelionėje: kokios įgausime patirties, ką įdomaus pamatysime ir sužinosime, kaip seksis bendrauti su kitų Europos valstybių piliečiais.

Jau 17 val. vakaro atvykome į Čekijos sostinę Prahą. Danguje pamažu ryškėjo žvaigždės, o miestas buvo ką tik po lietaus, tad visos bažnyčių, tiltų ir kitų pastatų šviesos įspūdingai atsispindėjo miesto grindinyje. Kartu su gide grožėjomės Šv. Vito katedra, Prahos pilimi, kuri įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip didžiausia senovinė pilis pasaulyje, Parako bokštu. Sulaikę kvapą su kitais turistais stebėjome įžymųjį astronominį laikrodį Senamiesčio aikštėje. Šis laikrodis yra vienas iš pagrindinių miesto simbolių. Jis rodo ne tik valandas, bet ir Saulės bei Mėnulio judėjimą per Zodiako ženklus. Buvome pakerėti miesto architektūra. Nepamiršome aplankyti ir Šv. Karlo tilto. Tikima, kad palietus vieną iš tilto skulptūros dalių (o jos net iš tolo blizga nuo begalės prisilietimų) ir sugalvojus norą, svajonė tikrai išsipildys!

Europos parlamente.

Europos parlamente.

EP posėdžių salėje skambėjo „Trys milijonai“

Kitą dieną, papusryčiavę ir susėdę į autobusą nekantravome aplankyti į antrąjį kelionės tašką – naktinį Strasbūrą. Kelionė buvo pakankamai ilga, tačiau jau vakare išvydome miesto didybę. Negalėjome atitraukti akių nuo Strasbūro Katedros – vienos iš gražiausių gotikinių katedrų visoje Europoje. Net lietingas oras nesutrukdė mums ramiai pasivaikščioti gatvelėmis, nusipirkti suvenyrų, aplankyti J. Gutenbergo aikštę ir jam skirtą paminklą. Vykdami į viešbutį mąstėme apie tai, kas mūsų laukia rytojaus dieną, nes toji diena iš tiesų turėjo būti išskirtinė. Diena, kai mes bandysime įsijausti į parlamentarų vaidmenis, susipažinsime du daugybe naujų žmonių iš įvairiausių Europos kampelių ir bandysime savo anglų kalbos, o gal ir ne tik, įgūdžius taikyti praktiškai.

Išaušus rytui, visi labai nekantravome. Solidžiai apsirengę kaip tikri parlamentarai iš Europos Parlamento, susikaupę ir surimtėję, mes nusiteikėme rimtam darbui. Atvykome į Parlamentą – pastatą, kuris vien išore atrodo prabangiai, tad ką jau kalbėti apie vidų. Nesitikėjome išvysti tokios galybės kabinetų, koridorių labirintų, didžiulės posėdžių salės, kuri talpina daugiau nei 700 žmonių.

Šįkart salėje susirinko maždaug 500 atkaklių, protingų, sumanių jaunuolių iš daugelio Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Airija, Belgija, Liuksemburgas, Olandija, Ispanija ir kt. Tarp jų buvome ir mes, lietuviai. Visi susirinkome posėdžių salėje, kurioje ne tik išklausėme sveikinimo žodžius, bendravome su EP administracija, bet ir klausėmės kiekvienos šalies atstovų prisistatymo. Mūsų vaikinai Tadas ir Jonas jo metu net užtraukė dainą „Trys milijonai‘.

Tai vienas geriausių „ofisų“ Europoje IMG_4177

Programa salėje vyko anglų, prancūzų, vokiečių kalbomis, tad retsykiais prireikdavo pasinaudoti ausinėmis, kurias užsidėjus ir paspaudus reikiamą mygtuką buvo galima išgirsti vertėjo balsą. Komitetuose aptarinėjome Europai svarbius ekonominius, ekologinius, migracijos, jaunimo bei švietimo klausimus. Kalbėdami su bendraamžiais, aptardami įvairias problemas ir ieškodami jų sprendimo bei tiesiog šnekučiuojantis supratome, jog nesame jau tokie skirtingi, nors ir sugužėjome čia iš kitų pasaulio kampelių. Dienai įpusėjus, darbavomės komitetuose. Na, o po veiklos juose grįžome vėl į didžiąją salę, kur pristatėme savo nutarimus. Euroscola programa baigėsi labai nuotaikingu „Eurograme“ žaidimu, ES vėliavų įnešimu ir Europos himnu, kuris tik dar labiau paryškino šalių bendrystę.

Kiekvienas iš mūsų, apsilankiusių EP, parsivežė skirtingų įspūdžių. Viktorijai ypač įdomu buvo bendrauti su kroatais bei ispanais. Tadas džiūgavo radęs bendrą kalbą apie sportą su kai kuriais jaunaisiais „parlamentarais“: „Buvo smagu pabendrauti su užsieniečiais, pakalbėti apie jų šalį. Vienas žmogus, su kuriuo bendravau, žinojo lietuvį, garsųjį krepšininką J. Valančiūną. Beje, apie Lietuvą girdėję ir kipriečiai, su kuriais kalbėjau, vienas iš jų yra pabuvojęs Lietuvoje, o viena mergina žinojo Kauno ,,Žalgirį“ ir net kartą buvo ,,Žalgirio“ ir ,,Panathinaikos“ varžybose“.

Visi kelionės dalyviai.

Visi kelionės dalyviai.

Rugilė gėrėjosi skirtingų žmonių bendryste: „Labiausiai žavėjo, kai visi sėdėjome pilnutėlėje salėje ir vieningai, kultūringai klausėmės vienas kito, kiekvienas balsas buvo svarbus“. Marijui įspūdį paliko pati veikla bei požiūris į jaunimą: „Pajaučiau ir pamačiau kaip atrodo tikra parlamentaro diena, sesijos, kaip vyksta įvairūs komitetų posėdžiai, ginčai bei sutarimai su kolegomis. Supratau, kad visos Europos laukia šviesi ateitis, nes ji pilna veiklių, solidarių bei teisingai savo nuomonę reiškiančių jaunuolių. Labiausiai įstrigo mūsų (jaunimo) nuomonės klausymas ir diskutavimas tokiomis temomis, kuriomis kalba ir tikri europarlamentarai“. Na, o Tomui atmintyje užsiliko pati vieta: „Tai turbūt vienas geriausių ,,ofisų“ Europoje“. Taigi, Europos Parlamentas visiems paliko didelį įspūdį. Kas žino, galbūt ne vienas į šią vietą dar sugrįš jau nebe kaip ekskursijos dalyvis.

Nuo Eifelio bokšto iki Amsterdamo kanalų 

Aplankius pagrindinį tikslą, kelionė tęsėsi toliau. Mūsų laukė didingasis Paryžius. Kai kuriems nuvykti į šį miestą – išsipildžiusi svajonė. Paryžiuje nebuvome ilgai – tik dvi dienas, tačiau gidė labai stengėsi, kad mes pamatytume kuo daugiau. Išskirtinė architektūra, siauros gatvelės, miesto šviesos ir švara, nenusakomas jaukumas – visa tai, ilgai išlieka atmintyje, net ir išvykus iš šio meilės miesto. Viskas buvo tarsi kine, tačiau Eifelio bokštas pranoko visus lūkesčius. Kai vakare užkilome į trečiąjį bokšto aukštą, prieš mus atsivėrė akimis sunkiai aprėpiamas vaizdas: stadionas, parkas, bažnyčios, gyvenamieji namai – viskas tarsi iš paveikslo.

Akimirkos iš savaitę trukusios išvykos.

Akimirkos iš savaitę trukusios išvykos.

Dauguma prisipažino, jog nesitikėjo išvysti tokį gražų Paryžių, nes manė, jog vaizdai, kuriuos teko regėti televizoriaus ekrane ar kompiuteryje buvo pagražinti. Taip pat lankėmės kvepalų muziejuje, Monmartre, Invalidų rūmuose ir kitose vietose, kurias būtina pamatyti atvykus į Paryžių. Negalima pamiršti, jog Luvre susitikome su besišypsančia Mona Liza bei Milo Venera, nardėme po egiptiečių mumijų sarkofagus bei žvelgėme į antikos išminčių susimąsčiusius veidus.

Kelionė jau į pabaigą. Beliko aplankyti kanalų ir gėlių miestą – Amsterdamą. Jau atvykę į šį kraštą, pajutome vėjuotą ir lietingą jūrinį klimatą. Įsėdę į laivelį, plukdantį per kanalus, išvydome didžiąją miesto dalį bei klausėmės pasakojimų apie šį miestą. Sužinojome, jog vis dar vidutiniškai per savaitę į kanalų vandenis nugrimzta vienas automobilis. Baigę pasiplaukiojimą, savo pažintį su miestu tęsėme ant žemės. Praėjome pro skverus, gatveles, apsilankėme ir „Raudonųjų žibintų kvartale“.

Prieš išvykstant iš miesto užsukome į garsųjį Madame Tussauds vaškinių figūrų muziejų, kuriame nepraleidome progos įsiamžinti su JAV prezidentu Baraku Obama, dainininku Michael Jackson, futbolininku Leonel Messi. Kad ir kaip būtų smagu, laikas tiksėjo ir mes turėjo atsisveikinti su Amsterdamu. Dar kartą pažvelgę į aikštę, pajudėjome tolyn. Šį kartą mūsų maršrutas vedė namų link. Ten, kur mūsų jau spėjo išsiilgti tėvai ir draugai.

IMG_4128

Kelionė patiko visiems.

Dalelę savęs palikome ten

Po savaitės, grįžome ten pat, iš kur ir pajudėjome. Apsikarsčiusius kuprinėmis ir nešinus lagaminais, mus pasitiko besišypsantys artimieji. Mes jau Kėdainiuose, tačiau mūsų širdys dar tebebuvo toli. Kiekvienas savyje atsivežė dalelę Paryžiaus, Prahos, Strasbūro ar Amsterdamo. Kiekvienam šį kelionė įsiminė kitaip, vieniems Eifelio bokštui nebuvo lygių, kiti dar ilgai prisimins darbą Parlamente, dar kitiems atmintyje išliks jaukus keliavimas autobusu.

Kiekvienas dalelę savęs paliko ten. Ačiū komandai, kuri nepatingėjo pasirausti savo žinių bagaže ir parodė savo šviesius protus. Ačiū tėveliams, kurie išleido, rūpinosi ir nerimavo visos kelionės metu. Vienas iš komandos narių Marijus, kaip ir kiti mokiniai dėkoja visiems, prisidėjusiems prie to, jog ši kelionė taptų realybe: „Labiausiai padėkoti norėčiau mokytojams, paruošusiems mus konkursui, be to pačiam EP, dėl galimybės jame apsilankyti ir pasimatuoti europarlamentaro batus. Ačiū visai lietuvių kompanijai ir draugams, keliavusiems kartu, tikiuosi tokių kelionių dar patirsime!“

IMG_3570

Austė Raicevičiūtė

3a klasė

Kėdainių šviesioji gimnazija

(Nuotraukos autorės)

One Response

  1. Katherine

    It occurs to me that I love the bitterness of oakmoss and galbanum and some other things, and that I was just talking to someone who recoiled from an orange peel note that they found unteacpcably bitter but I loved. So. Hm. It’s a puzzlement.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.