Greitais žingsniais staiga atėjęs taip lauktas pavasaris susuka galvas ir tada… norisi pakilti nuo popierių šūsnies, atsiplėšti nuo darbų, o svarbiausia – ir vaikams pasiūlyti ką nors įspūdingo ir netradiciško. 

issukisKaip tai padaryti? Užsiregistruoti į žygeivių, keliautojų ir iššūkių ieškotojų bendruomenės „Trenktas turas“ siūlomą žygį. Išmėginti savo jėgas žygyje „Pėsčiomis pajūriu 2016“. Galimi net keturi skirtingi maršrutai skirtingų poreikių ir tikslų žmonėms – 25 km, 50 km dieną arba naktį, 100 km. Žygiai pajūriu yra išskirtiniai.
Su pagreičiu į gyvenimą besiveržianti masinė vartojimo, sėdėjimo prie kompiuterio kultūra į kasdienybės paribius stumia aktyvų, sveiką ir gamtą tausojantį laisvalaikio praleidimo būdą. Ar šiuolaikinis paauglys norėtų laisvalaikį leisti kitaip? Atsakymas vienareikšmiškas – tikrai taip! Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos mokytojai Eglė Kirsienė, Asta Juchnevičienė ir Remigijus Kaladė bei 38 6b, 8a klasių mokiniai vieną puikią gegužės dieną Lietuvos pajūriu įveikė 25 kilometrus pėsčiomis. Šiame išskirtiniame pėsčiųjų žygyje galėjome išbandyti save, pasigrožėti Lietuvos pajūrio gamta, pamatyti, kokia daugybė žmonių mėgsta leisti laisvalaikį aktyviai.

Išbandymas prasideda
Orų prognozės žygiui buvo palankios, bet rytas šiek tiek debesuotas. Žygį pradėjome nuo kabančio tilto, kitų dar vadinamo „Beždžionių tiltu“. Mus pasitiko linksmi renginio vedėjai-savanoriai. Išklausėme trumpo instruktažo, užsiregistravome, gavome žygeivio pasus, apyrankes, vandens. Nusifotografavome ir leidomės į kelią.
Pirmiausia keliavome 4 km iki Latvijos pasienio. Ėjome dar ne paplūdimiu, o įvairiais keliukais ir tik pasiekę pasienio stulpelį su Latvijos vėliava ir gavę spaudą į žygeivio pasą nusileidome į pajūrį.
Pirmi kilometrai paplūdimiu buvo skirti smėlio tyrinėjimui. Pavyko išsiaiškinti, kad kuo smėlis šviesesnis, tuo sušlapęs jis būna tvirtesnis ir eiti juo patogiau. Tamsesnis smėlis netvirtas, todėl ėjimas juo sunkus. Kilometrai nuo Latvijos pasienio iki Šventosios nebuvo labai malonūs, nes smėlis daugiausia buvo minkštas ir atrodė, kad bus sunku. Stengiamės eiti gana spėriai. Išsiaiškiname, kad geriausia vieta ėjimui – 1–2 metrai nuo vandens, tačiau visada reikėjo stebėti bangas, kad neužlietų kojų.
Pasiekiame antrąjį punktą Šventojoje ir vėl gauname spaudus į pasą. Žygiuojame jau Lietuvoje Šventosios paplūdimiu. Smėliukas daug tvirtesnis, eiti kiek lengviau. Tačiau… iki kito punkto laukia dar 8 kilometrai. Nutariame, kad Lietuvos paplūdimiai tikrai gražūs, drybsoti ant smėlio būtų puiku, bet smėlis kojinėse ir batuose – nieko gero… Taigi reikia trumpai atsikvėpti ir išsipurtyti smėlį.
Atokvėpio minutę plepame, juokaujame, dalijamės energetiniais batonėliais, sausainėliais ir viskuo, ko turime. Daug juokiamės. Nutariame, kad žygis skirtas valiai, ištvermei ir organizmo valymui po žiemos – jūros oras yra labai naudingas kiekvienam! Kylame ir žingsniuojame. Platus šviesaus ir smulkaus smėlio ruožas ėjimui tobulas. Eiti malonu, tačiau jėgos senka ir randasi kojų skausmas. Skaudena blauzdas, šlaunis, čiurnas. Kad nesuabejotume savo jėgomis ir net mintyse nesvarstytume žygį nutraukti, visaip drąsinamės. Porai mūsiškių – Alinai ir Pauliui – eiti greičiau yra patogiau, jie ir žengia platesniu žingsniu. Vis susiskambiname, mūsų greituoliai praneša – kai pamatysime baltas vėliavas, trečias punktas netoli. Be to, laukia įdomi staigmena. Einam, einam… Valio – vėliavos, rodos, čia pat. O štai ir staigmena. Fotografuojamės su mega dydžio kuprine. Džiaugiamės, kad tokios nereikia patiems nešti.
Gauname spaudus. Šiame punkte mus vaišina arbata, sausainiais, vaisiais. Šiek tiek ilgiau pailsime. Jau įveikėme 16 km.

Liko paskutinieji tik… 9 kilometrai
Beliko grįžti prie „Beždžionių tilto“. Kur startas, ten ir finišas. Dabar keliaujame Ošupio taku per mišką. Eiti patogu, nes keliukas skirtas dviračiams, asfaltuotas. Pradeda skambinti namiškiai, domisi, kaip sekasi. Sakome – „Liko paskutinieji tik… 9 kilometrai“. Ką apie tai išgirdusios mamos galvoja – nežinom. Žingsniuojam, dairomės ir pastebim labai gražiai žydinčias magnolijas, uodžiam ievų ir alyvų kvapą, girdim jūros ošimą. Jėgų dar yra, bet žingsniuojame lėčiau. Štai ir Šventosios centras. Visu kūnu jaučiam – finišas artėja. Kuo toliau, tuo einam sparčiau. Valio – tiltas. Eidami per jį imam išdykauti ir įsiūbuojam sutartinai žengdami. Mus parkeliaujančius pastebi renginio organizatoriai, moja iš kitapus upės, per mikrofoną sklinda garsiausi sveikinimo žodžiai. Galime girtis – visi 6b klasės mokiniai dalyvavo žygyje „Pėsčiomis pajūriu 2016“ ir įveikė 25 kilometrus. Kiekvienas gavo po medalį ir diplomą. Ir dar – daugybė geriausių prisiminimų.

Ir pabaigai…
Norėdami pajausti sielos atgaivą ir suvokti jos tvirtumą, turite prieš tai suteikti jai išbandymą. Žygis – tai iššūkis. Pirmiausiai, jūsų dvasiai ir valiai. Ir tik po to jūsų fiziniam kūnui. Mes dažnai linkę viską atidėlioti, o ypač tuomet, kai apsisprendimas reikalauja šiek tiek pasiryžimo ar drąsos. Imkite pagaliau ir padarykite tai! Ir suprasite, jog galite viską. Tereikia apsispręsti.
Mes, Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos 6b klasės mokiniai, tai jau padarėme, mes galime, mes stiprūs!

Kėdainių Juozo Paukštelio progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Eglė Kirsienė

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.