Praėjusią vasarą šešiolika jaunų ir pilietiškų žmonių savo noru išvyko į tolimąjį ir atšiaurųjį Sibirą. Jauni lietuviai dvi savaites Igarkos krašte tvarkė seniai pamirštus ir apleistus, krūmais ir medžiais bebaigiančius užželti lietuvių tremtinių kapus. Ir nors pati ekspedicija Sibire truko vos kelias savaites, tikroji misija prasideda grįžus į Lietuvą, pasakojant patirtas emocijas, išgyvenimus bei įkvepiant jaunus žmones domėtis savo gimtosios šalies istorija bei ugdyti meilę tėvynei. 

Misijos dalyviai Igarkoje prie naujai pastatytų kryžių lietuvių kapinėse.
Misijos dalyviai Igarkoje prie naujai pastatytų kryžių lietuvių kapinėse.

Į Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką atvykusi projekto „Misija Sibiras 2016“ komanda noriai dalinosi savo patirtimi bei įspūdžiais, kurių pasiklausyti susirinko pilna salė įvairaus amžiaus kėdainiečių.

Igarkos kapinių vaizdas paliko gilų įspūdį
Renginyje dalyvavęs „Misija Sibiras 2016“ dalyvis Karolis Žemaitis gyvai ir vaizdžiai dalinosi savo prisiminimais.
„15-oji „Misija Sibiras“ komanda vyko į Igarką. Tai – mažas miestelis už 5 tūkst. kilometrų bei 150 kilometrų už poliarinio rato. Igarka yra vienas tolimiausių kraštų, į kuriuos buvo tremiami lietuviai. Ši kelionė mūsų komandai buvo ypatinga, nes mes lankėme didžiausias lietuvių tremtinių kapines visame Sibire. Pirmas kone bekraščių kapinių vaizdas buvo įspūdingas ir gniaužiantis kvapą – pamatėme šimtus kryžių su lietuviškomis pavardėmis bei vardais. Ten pasijautėme kone kaip Lietuvoje. Deja, bet dabar tos kapinės pamažu virsta į mišką, todėl natūraliai kilo didžiulis noras jas sutvarkyti. Džiaugiuosi, kad tą mes ir padarėme. Pastatėme devynis medinius kryžius, padarėme visus kitus darbus, kuriuos buvome užsibrėžę padaryti. Tačiau didžiausia mūsų misija prasideda grįžus į Lietuvą, kuomet pasklindame ne tik po visą šalį, bet ir po pasaulį, kuomet mes pasakojame apie tai, ką patyrėme. Pristatymo renginiai jau vyko Jungtinėse Amerikos Valstijose bei Indijoje. Džiugu, kad tūkstančiai jaunų žmonių išgirs mūsų istorijas, mūsų patirtis ir įsitikins, kad jei jaunas žmogus nori, jis gali praktiškai viską“, – šypsojosi misijos dalyvis K. Žemaitis.

Kėdainiuose savo patirtimi ir įspūdžiais dalinosi „Misija Sibiras 2016“ dalyvis K. Žemaitis (dešinėje) bei projekto organizatorius kėdainietis I. Rusilas.
Kėdainiuose savo patirtimi ir įspūdžiais dalinosi „Misija Sibiras 2016“ dalyvis K. Žemaitis (dešinėje) bei projekto organizatorius kėdainietis I. Rusilas.

Susitelkusi komanda
Tokiai tolimai kelionei visi misijos dalyviai ruošėsi ilgai ir atsakingai – jie susitiko ir intensyviai bendravo su gyvais Igarkos tremtiniais, jų palikuonimis, kurie šiuo metu gyvena Lietuvoje. „Jie labai mums padėjo savo gyvais liudijimais ir prisiminimais, suteikė daug įdomios ir vertingos informacijos. Žinoma, daug laiko prieš ekspediciją praleidome archyvuose, domėjomės tų vietų istorija“, – pasakojo vaikinas.
Igarkoje iki šiol gyvena lietuvių tremtinių palikuonių – tiesa, pačių lietuvių, sugrįžusių iš tremties į Lietuvą, yra dešimtis kartų daugiau. Igarkoje iki šiol gausu žmonių, turinčių lietuviškus vardus bei pavardes.
„Jie savo šaknis žino ir prisimena. Lietuvių bendruomenė Igarkoje yra palikusi gilų įspaudą, mat seniau net kas ketvirtas žmogus, gyvenęs ten, buvo lietuvis. Viena lietuvė net buvo tapusi miestelio mere“, – pasakojo jaunas vyras.
Paklaustas, ar ekspedicijoje būta sunkių akimirkų, K. Žemaitis prisipažino, kad dalyviai susidūrė tiek su fiziniais, tiek ir su dvasiniais iššūkiais. „Fiziškai tai buvo labai sudėtinga kelionė, tačiau būdavo tam tikrų akimirkų, kai būdavo sunku ir emociškai. Tokiu metu komanda labai daug bendravo tarpusavyje, kad kylančios problemos būtų išspręstos. Buvome labai vieninga ir stipri komanda“, – sakė misijos dalyvis.

Svajonės išsipildymas
Pasak pašnekovo, „Misija Sibiras 2016“ buvo vienas ryškiausių jo gyvenimo potyrių. „Tai buvo mano svajonės išsipildymas. Puiku, kad ir tokia forma, tokiu savo darbu galėjau prisidėti prie valstybės istorijos išsaugojimo, jaunų žmonių pilietiškumo ugdymo. Labai didžiuojuosi, kad tapau projekto dalimi. Dabar kitaip pradėjau matyti ir vertinti Lietuvos istoriją. Pastebėjau, kad tremtinių akys iki šiol spinduliuoja vidinį džiaugsmą, nors jiems patirti teko labai daug išgyvenimų. Visa tai skatina ir mus, jaunus žmones, džiaugtis ir vertinti, ką turime dabar, skatina eiti ir kurti gerovę“, – sakė K. Žemaitis.

Į susitikimą su projekto „Misija Sibiras“ komanda susirinko daug įvairaus amžiaus kėdainiečių.
Į susitikimą su projekto „Misija Sibiras“ komanda susirinko daug įvairaus amžiaus kėdainiečių.

Komanda formuojama Lietuvoje
Pristatyme dalyvavo ir mūsų kraštietis Ignas Rusilas, kuris yra projekto „Misija Sibiras“ vadovas.
„Mano pažintis su „Misija Sibiras“ įvyko prieš penkerius metus, kai atėjau vadovauti šiam projektui. Jo pagrindinis tikslas yra parodyti, kad Lietuvoje yra tūkstančiai pilietiškų jaunų žmonių. Per 11 metų iš viso net 11 tūkstančių žmonių norėjo būti šio projekto dalimi. Vykdami į Sibirą, mes stengiamės įamžinti mūsų mirusių tautiečių atminimą, esantį ten, sutvarkyti kapavietes. Tačiau pagrindinis mūsų veiklos etapas – grįžus į Lietuvą pasakoti ir dalintis su jaunais žmonėmis savo patirtimi ir pilietiškumo suvokimu“ , – sakė projekto vadovas.
Komanda formuojama Lietuvoje kovo-balandžio mėnesiais.
„Pirmiausia pretendentai turi užpildyti anketą – pavyzdžiui, praėjusiais metais iš viso gavome net 811 prašymų. Vėliau atrenkame tuos, kurie dalyvauja bandomajame žygyje Lietuvoje. O tada yra suformuojama galutinė komanda iš šešiolikos žmonių. Sibire jie daro pačius įvairiausius darbus, stato kryžius, gamina naujus. Šiais metais kartu su dalyviais į misiją vyko ir žurnalistas Andrius Tapinas“, – sakė I. Rusilas.
Pasak pašnekovo, šiuo metu jau vyksta intensyvus pasiruošimas šių metų ekspedicijai. „Taip, jau ruošiamės 2017-ųjų metų ekspedicijai į Sibirą, nors tik įpusėjo pristatomieji renginiai apie praėjusių metų ekspediciją. Jau surengta apie 200 susitikimų, dar daugiau nei šimtas laukia netolimoje ateityje“, – sakė jis. Planuose – ir fotografijų parodos atidarymas bei dokumentinio filmo apie misijas pristatymas.

Organizacija kupina iššūkių
Pasak I. Rusilo, iššūkiai, organizuojant tokias misijas, yra patys įvairiausi. „Mes esame vos keli žmonės, kurie užsiima visa organizacija. Patirtys ir iššūkiai kiekvieną dieną yra vis kitokie. Todėl projekte būti ir yra įdomu. Reikia stengtis užtikrinti finansavimą visai 16 žmonių komandai, rūpintis komunikacija, viešinimu“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, kiekvienais metais norinčiųjų dalyvauti ekspedicijoje skaičius tik auga. O kiekvienas grįžęs iš misijos dalyvis atsiveža pačių įvairiausių emocijų, kuriomis mielai dalinasi su visais norinčiaisiais.
„Jauni žmonės, išvykę į Sibirą, prisiliečia prie ten esančios istorijos, kurios nematė. Visi, kurie ten važiuoja, jau yra pilietiški. Grįžę dalinamės įgytomis emocijomis čia, Lietuvoje, kitus jaunus žmones norime uždegti pilietiškumo idėja. Mes sakome, kad jaunimas pilietiškumą supranta kaip aktyvų, įdomų, smagų dalyką“, – tikino misijos organizatorius.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.