Kraštietė Ligita Daukšaitė jau daugiau nei 20 metų kolekcionuoja labai neįprastus daiktus – vintažinius ir antikvarinius eglutės žaisliukus. Jauna moteris didžiuojasi ne tik gausia žaisliukų kolekcija, bet ir senais, dar tarpukario laikus menančiais papuošalais, kurie bene per stebuklą išliko iki mūsų dienų.

1937 metų žaisliukas, pagamintas iš presuoto kartono ir vatos.

Žaisliukas, padovanotas iš tremties Sibire grįžusios senolės. Papuošalas pagamintas iš karpytos ir kiek paspalvintos folijos.

„Vatinukais žaliaskarės buvo mėgiamos puošti dar tarpukario laikais. Tokių žaisliukų yra išlikę labai mažai, tad svajoju savo kolekcijoje iš vatos pagamintų žaisliukų turėti kuo daugiau“, – šypsojosi L. Daukšaitė ir pridūrė, kad žaisliukų kolekcionavimas yra kone liga: „Ir ji paaštrėja jau nuo spalio mėnesio“, – nusijuokia pašnekovė.

Žaisliukai ir iš tolimojo Sibiro

Kolekcijos rinkimas pašnekovei – tai laisvalaikio praleidimo būdas. Dažniausiai kalėdinių papuošalų kolekcionierė dairosi interneto platybėse, retsykiais blusų turgeliuose. Būna, kad dalis pardavėjų žaisliukus pardavinėja kartais net nenutuokdami, kad tai istorinę vertę turintys daiktai, kurių piniginę vertę būtų sudėtinga apskaičiuoti. Labai daug žaisliukų L. Daukšaitė yra gavusi ir iš pavienių asmenų, kurie šiuos trapius, blizgančius papuošalus jau rengėsi išmesti kaip nereikalingus, neva ir nebemadingus… Tačiau kai kurie žaisliukai į kolekciją atkeliavo ir visai netikėtu keliu.
„Pavyzdžiui, šis paukščiukas yra gamintas Vokietijoje (1890-1900), ir jį man atidavė viena buvusi Sibiro tremtinė. Kartu su juo atidavė ir dar kelis žaisliukus, kuriais puošdavosi savo namus Sibire. Dėl mano meilės seniems daiktams eglutės žaisliukus atidavė, kad išsaugočiau ateities kartoms“, – pasakojo L. Daukšaitė.

Papjė mašė technika gamintas Senelis Šaltis.

Drambliukas, žaisliukų serijos „Cirkas“, dalis.

Dar vienas žaisliukas, atkeliavęs iš Sibiro, yra dar paprastesnės gamybos – pagamintas iš karpytos, kiek paspalvintos folijos. „Žiūrint į šį paprastą žaisliuką galima lengvai atspėti, kaip varganai tremtyje gyveno žmonės. Tačiau tokie kalėdiniai blizgučiai švenčių laikotarpiu tremtiniams suteikdavo labai daug teigiamų emocijų“, – teigė pašnekovė.

Šie du žaisliukai, teikę džiaugsmą ir viltį tremties metu, dabar, anot kolekcionierės, yra bene patys mieliausi ir vertingiausi kolekcijos eksponatai. „Ir tikrai ne dėl piniginės išraiškos, bet dėl istorinės reikšmės. Aš juos labai saugau“, – pabrėžė ji.

Seniausi kolekcijoje – vatiniai žaisliukai

Apskritai, Lietuvoje eglutės pradėtos puošti nuo tarpukario. Pirmieji žaisliukai buvo gaminami savo rankomis, dažniausiai popieriniai, kartoniniai. Taip pat buvo kabinami vaisiai, daržovės, saldainiai, sausainiai, riešutai, kuriuos po švenčių vaikai suvalgydavo. Eglutės būdavo puošiamos ir žvakutėmis – joms buvo gaminami specialūs laikikliai. Deja, atsitikdavo ir taip, kad nuo žvakučių degdavo ne tik eglutė, bet ir visas gyventojo trobesys…

Vėliau, sovietmečio pradžioje, turėti stiklinius eglutės žaisliukus buvo turtingųjų privilegija. Dažno žaisliuko vidus buvo pasidabruotas, išorė – gražiai nudažyta ir išmarginta piešinėliais.
Vieni seniausių L. Daukšaitės kolekcijoje – vatiniai žaisliukai, kuriais puoštasi 1930–1950 metų laikotarpiu. Vatiniai buvo seneliai šalčiai, meškučiai, vaikiukai.
1980–1990 metų žaisliukai jau yra žymiai paprastesnių formų, ne tokie įmantrūs, struktūrizuoti. „Jie neturi tiek šilumos, kiek turėdavo ankstesnių laikotarpių žaisliukai. Varvekliai, kankorėžiai, varpeliai ir burbulai nebeturėjo jokios gilios prasmės“, – pažymi pašnekovė.

Javų pėdas. Šis žaisliukas išleistas tais metais, kuomet Sovietų sąjungoje buvo užauginta labai mažai javų.

Šie eglutės žaisliukai, vaizdavę įvairius vaisius, daržoves, kompensavo maisto stygių.

Žaisliukai – ne tik stikliniai, bet ir iš putplasčio

Tiesa, sovietmečiu žaisliukai buvo ne tik stikliniai (storasieniai bei plonasieniai), bet ir pagaminti iš putplasčio (pradėti gaminti po 1961-ųjų), plastmasės (nuo 1970-ųjų). Daryti ir žaisliukai, naudojant papjė mašė (pranc. papier-mache – kramtytas popierius) techniką. „Tokie žaisliukai yra gana retoki, tačiau man nusišypsojo laimė gauti tokia technika 1950 metais pagamintą žaisliuką – Senelį šaltį“, – teigė pašnekovė.

L. Daukšaitės kolekcijoje daugiausia žaisliukų, kurie buvo gaminami Sovietų Sąjungos teritorijoje, tad eksponatai atkeliauja ne tik iš Lietuvos, bet ir Rusijos, Ukrainos, Vokietijos. „Tačiau jei papultų iš tolimesnių kraštų žaisliukų – tikrai paimčiau, – nusišypso ji. – Mūsų tautos istorija apima ir metus, kuomet buvome okupuoti Sovietų sąjungos. Tad daugelio iš mūsų prisiminimuose yra likusių vaizdų iš papuoštų naujametinių eglučių. Nenuostabu, kad daugelis, pamatę mano kolekciją, puola dalintis savais prisiminimais iš vaikystės, o tai sukelia begalinę gerų emocijų audrą.“
Ko trūkdavo ant stalo, tą kabindavo ant eglutės

Sovietiniu laikotarpiu eglutės žaisliukai labai dažnai atspindėdavo to meto realybę bei aktualius įvykius. Pavyzdžiui, kolekcijoje yra žaisliukas, vaizduojantis javų pėdą. „Jis išleistas sovietmečiu, metais, kuomet buvo didelis nederlius. Kadangi trūko javų, ir buvo išleistas toks žaisliukas.

Nikitos Chruščiovo laikais trūko vaisių ir daržovių, tad buvo leidžiami kukurūzų formos žaisliukai (šis papuošalas buvo bene pats populiariausias, beveik kiek­vienoje šeimoje būta šios formos žaisliuko), taip pat agurkų, pipirų, braškių, riešutų, slyvų formos žaisliukai. Tai tarsi savotiška kompensacija – ko trūksta lėkštėje, tą gali pakabinti ant eglutės. Man kiek apmaudu, kad dabartiniai kalėdiniai žaisliukai jau neatspindi mūsų laikmečio tematikos, manau, vyrauja chaosas. Nors, galbūt dabar kabintume „Iphone“ pavidalo žaisliukus“, – nusijuokia kolekcionierė.

Žaisliukas iš vatos. Pasak kolekcionierės, turėti tokį papuošalą yra didelis džiaugsmas, mat vatinukų iki mūsų dienų yra išlikę labai mažai.

Žaisliukai kosmonautai. Kairėje – ankstyvesnės serijos papuošalas, dešinėje, vėlyvesnių -metų gamybos.

Sovietmečiu ant eglučių buvo kabinamos kitokios figūrėlės. L. Daukšaitė į rankas paima žaisliuką drambliuką. „Matosi, kad šis drambliukas yra papuoštas ir vaizduoja cirko dramblį. Stalinas, pažiūrėjęs filmą „Cirkas“ labai juo susižavėjo. Tad šia proga buvo išleista žaisliukų serija „Cirkas“. Be dramblių, būta ir beždžionių, meškų bei kitų gyvūnų“, – žaisliuko atsiradimo istoriją pasakojo pašnekovė.

Įkūnydavo filmų, pasakų personažus

Tokius pavyzdžius L. Daukšaitė galėjo pateikti kone apie kiek­vieną savo kolekcijos vienetą. Pašnekovė į rankas paima žaisliuką kosmonautą. „Šis žaisliukas buvo išleistas 1961 metais, kuomet į kosmosą pakilo Jurijus Gagarinas. Žaislinių kosmonautų serijos buvo leidžiamos ir dar kelis dešimtmečius po 1961-ųjų įvykio.

Tiesa, pirmieji žaisliukai dar buvo dekoruojami kruopščiai išpiešiant, vėliau pradedami „štampuoti“ ir taip akių vietoje atsirado tik taškeliai“, – pasakojo L. Daukšaitė.

Būdavo mėgiami ir pasakų personažai, filmų atributika. „Buvo rodomas filmas „Karnavalinė naktis“ ir joje skambėjo daina „Penkios minutės“ (rus. k. „пять минут“), todėl žaisliukai – laikrodukai, rodantys be penkių minučių 12 – buvo labai populiarūs. Po filmo pasirodymo kiekvienais metais būdavo naujai leidžiami šio žaisliuko tiražai, nes žmonėms šis papuošalas be galo patiko ir kone ant kiekvienos eglės buvo galima rasti šiuos laikrodukus“, – pasakojo kolekcionierė.

Be kukurūzų, itin populiarūs buvo ir žaisliukai kankorėžiai, grybai. Taip pat kabinti gyvūnai – zuikučiai, paršeliai, begemotai, voveraitės, katinai, gaidžiai. L. Daukšaitė tarp savo kolekcijos eksponatų turi ir futbolo kamuolių, nes „tais metais vyko olimpiada“, šviesoforų, nes „žaisliukas buvo išleistas šviesoforų atsiradimo proga“. Taip paėmus kone kiekvieną žaisliuką, galima perskaityti jo istoriją.

Itin reti žaisliukai, kuriuose matoma sovietinė simbolika: kūjis su pjautuvu, penkiakampės žvaigždės, šalies vadų atvaizdai. Aišku, kad tokie žaisliukai turėjo ne kiek estetinę, kiek propagandinę prasmę. Taip Betliejaus žvaigždė buvo pakeista į penkiakampę raudoną žvaigždę, vietoj angeliukų atsirado pionieriai…

1890-1990 metais gamintas paukščiukas, kurį kolekcionierei saugoti ateities kartoms atidavė Sibiro tremtinė.

Kolekcionavimas suteikia daug optimizmo

„Žiūrėdama į žaisliukus, aš matau, kiek rankų darbo į juos įdėta. Kiek žmonių prie jų sėdėjo, margino, gražino, kūrė ornamentus. Pati renku žaisliukus jau gerus 20 metų, tačiau nepuolu pirkti ir rinkti bet ko. Domiuosi istorija, svarstau, kokių žaisliukų reiktų turėti kolekcijoje ir tikrai nepuolu aklai rinkti visko iš eilės. Kiekvienas žaisliukas turi atnešti savo istoriją, suteikti tam tikrą informaciją – tik tada jis gali būti man vertingas. Tada imi kiekvieną žaisliuką ir jauti jo šilumą, nes kalėdiniai žaisliukai būna prisigėrę gerų emocijų“, – sakė pašnekovė.

L. Daukšaitė aktyviai bendrauja ir su kitais kalėdinių žaisliukų kolekcionieriais, kurių nemažai yra ir Lietuvoje. Su jais ji dalinasi informacija, mainosi eksponatais, priima apgadintus žaisliukus į savo kolekciją (restauruoja atkurdama reikalingą detalę bei pakabina ant eglutės su visais) Negana to, šiuo metu pašnekovė turi ir dar vieną kolekciją – lietuviškų vinilinių plokštelių.

Kraštietė Ligita Daukšaitė kalėdinius papuošalus renka jau daugiau kaip 20 metų. Jos kolekcijoje yra sukaupta apie 500 žaisliukų.

Kolekcijoje – per 500 eksponatų

Visi žaisliukai yra laikomi senoviniuose, kaustytuose odiniuose lagaminuose, tačiau netolimoje ateityje L. Daukšaitė tikisi pasistatyti specialias vitrinas, kuriose galės puikuotis patys istoriškai vertingiausi jos kolekcijos eksponatai, žaisliukų sekos.

Kolekcionierė žaisliukų specialiai netvarko, palieka tokį, koks jis ir yra. „Taip, trupa tie dažai, tačiau man nekyla ranka žaisliukų savo nuožiūra rekonstruoti, perdažyti. Šiuo metu turiu penkis šimtus žaisliukų, tačiau aš į kiekį nežiūriu, man svarbiausia žaisliuko istorija“, – pažymi kolekcininkė. Jos kolekcija nepretenduoja tapti gausiausia, mat, pavyzdžiui, Klaipėdoje gyvena moteris, kuri turi sukaupusi net 5 tūkstančius kalėdinių žaisliukų, o netoli Panevėžio yra netgi kalėdinių žaisliukų muziejus.

1980 – 1990 laikotarpio žaisliukai.

Pačios L. Daukšaitės mėgiamiausi vaikystės žaisliukai, kuriais ji puošdavo eglutę, buvo paprasčiausi gyvūnai: gaideliai, voverytės, paršeliai. Tiesa, senoviniais žaisliukais ji savo namų eglutę puošia iki šiol. „Turiu tam tikrą žaisliukų grupę, kuriais žaliaskarę puošiu kiekvienais metais. Aišku, suprantu, kad šie žaisliukai yra seni, trapūs ir jiems laikas keliauti į vitriną. Nes, neduok Dieve, jiems kas nors atsitiktų“, – šypsosi L. Daukšaitė.

Žinias perduoda studentams

Kolekcionierė ne tik renka kalėdinius žaisliukus, bet ir sistemina informaciją apie juos. Deja, daugiausiai žinių suteikia šaltiniai rusų ir anglų kalbomis, mat Lietuvoje nėra parengtų detalių studijų apie kalėdinius eglučių papuošimus. Tad L. Daukšaitė bent iš dalies tikisi šią spragą užtaisyti pati rinkdama ir sistemindama informaciją apie eglučių puošimo istoriją mūsų šalyje. Pašnekovė dėsto keliose aukštosiose mokyklose, tad savo sukauptą žinių bagažą perduoda studentams.

„Po truputį visą šią informaciją renku – tai nuolatinis darbas vakarais. Tačiau be galo malonus ir teikiantis daug džiaugsmo bei pozityvumo. Kaip ir pats kolekcionavimas – tikriausiai nerasite nė vieno kolekcininko, kuris skųstųsi bloga nuotaika“, – nusišypso kolekcionierė L. Daukšaitė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.