Per trejus metus iš netinkamose vietose surinktų kiaušinių Lietuvos zoologijos sode išperinta beveik pusantro šimto balinių vėžliukų.

Vezliukas issirites1Ūgtelėję ir sustiprėję jie jau geba apsiginti nuo pavojų, todėl po truputį imami leisti atgal į gimtąsias vietas Dzūkijoje.

Viliamasi, kad tai prisidės prie balinių vėžlių populiacijos išsaugojimo – šiandien Lietuvoje iš viso tegyvena nuo 300 iki 400 šių roplių.

Per Lietuvą eina šiaurinė balinių vėžlių paplitimo arealo riba, todėl čia jiems gyventi sunkiau nei pietų ir vidurio Europoje.

Lietuvoje baliniai vėžliai nyksta ir dėl jiems tinkamų buveinių trūkumo: nustojus ganyti, smėlėti šlaitai apauga pušaitėmis, kūdros užželia ir užauga gluosniais, intensyvūs keliai atskiria vienus plotus nuo kitų.

Prieš kelis dešimtmečius balinį vėžlį buvo galima sutikti visoje Lietuvoje, o dabar jų populiacija gyvybingesnė tik mažiausiai melioracijos pažeistoje Dzūkijoje.

Baliniai vėžliai – itin ilgaamžiai: išgyvena net iki 100 metų. Patyrusios patelės suranda kiaušiniams dėti tinkamiausias vietas ir stengiasi grįžti į jas kiekvieną pavasarį.

Labai svarbu, jog šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniai gautų pakankamai saulės šilumos – kitaip iš jų tiesiog niekas neišsiris.

Patyrusi patelė kiaušinius deda itin saulėtuose pietiniuose šlaituose, kur gruntas įšyla net 10 laipsnių labiau nei aplinka.

Tokių šlaitų užžėlimas aukštomis žolėmis ir krūmais trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį.

O vėžlių patelės, nerasdamos kiaušiniams tinkamų vietų, sudeda juos bet kur – pavyzdžiui, užkasa žvyrkeliuose ar miško keliukuose, kur didelė grėsme būti pažeistiems ar išvis sunaikintiems.

Siekiant saugoti balinių vėžlių populiaciją, netinkamose vietose sudėti kiaušiniai buvo renkami ir perduodami perinti į inkubatorių.

Per ketverius metus Lietuvos gamtos fondas kartu su Dzūkijos nacionalinio, Metelių ir Veisiejų regioninių parkų darbuotojais iš pavojingų vietų surinko keliolika kiaušinių dėčių, iš kurių Zoologijos sodo inkubatoriuje išperinta beveik pusantro šimto vėžliukų.

Kaip netinkamose vietose dedančios vėžles laiku pastebėtu? Pavasarį tiesiog buvo be atvangos stebimos jų lankymosi vietos.

Netinkamoje vietoje sudėtus kiaušinius per 24 valandas reikėjo atsargiai iškasti, perdėti į dėželę su smėliu ta pačia padėtimi, kaip juos buvo sudėjusi vėžlė, ir vengiant bent kiek stipresnio sujudinimo, atvežti į zoologijos sodą Kaune.

Zoologijos sodo inkubatoriuje išperinti vėžliukai buvo nuo pat pirmųjų žingsnelių atidžiai stebimi, sveriami ir matuojami, po truputį pratinami prie natūralių gamtos sąlygų: auginami specialiai jiems įrengtuose aptvaruose su kūdromis, žiemai „migdomi“, maitinami atitinkamu maistu.

Lietuvos zoologijos sodo specialistai įsitikinę, kad dabar baliniai vėžliukai jau pakankamai sustiprėję ir juos be didesnės rizikos galima leisti į natūralias buveines.

Siekiant išsaugoti ir atkurti balinių vėžlių. kitų retų roplių bei varliagyvių buveines, per keturis metus pietų Lietuvoje buvo atnaujinta apie 200 jiems gyventi tinkamų kūdrų, skatinamas tausojantis žemės ūkis.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.