Išaugusi vaikiškas daineles

Be galo mylinti šokį ir dainavimą – tokia yra iš Nociūnų kilusi Reda Jo­nikaitė, kurią nuo pat mažų dienų lydi šokis, daina ir, žinoma, scena. Artistiškos prigimties mergina atskleidžia, kad muzika ir judesys tapo neatsiejami jos gyvenimo palydovai, kurie ją lydės ir toliau ateityje. „O kaip kitaip – juk jau šešiolika metų esu su tuo susijusi“, – šypteli Šviesiosios gimnazijos dvyliktokė. 

Duete „GreDa“ Reda (kairėje) jau ne vienerius metus dainuoja kartu su pussesere Vytaute. Merginos repetuoja pas D. Makutienę.

Dainuoji jau seniai, nuo pat vaikystės – ar gali teigti, kad tai veikla, kuri Tau geriausiai sekasi?
Na, viena veikla gyvenime tikrai neapsiriboju – jei dainuoju, dar nereiškia, kad TIK dainuoju. Šiuo metu intensyviai mokausi šokti, tad galbūt čia save pastaruoju metu daugiau išreiškiu nei dainavime. Šokti pradėjau labai anksti, anksčiau, nei pradėjau dainuoti: dabar esu krepšinio klubo „Nevėžis“ palaikymo komandos šokėja.
Apskritai nemanau, kad reikia „užsiciklinti“ tik ties vienu dalyku ir eiti tik viena kryptimi, pavyzdžiui, tik dainuoti. Esu išbandžiusi ir vaidinimą, teatrą. Dainavimas man tik vienas iš keleto saviraiškos būdų.

Esi kūrybiška, meniška siela?
Tikrai taip. Todėl planuoju savo ateitį sieti su menais, nes daugiau niekur kitur savęs neįsivaizduoju (šypsosi).
Kaip susidomėjai muzika? Kaip prasidėjo Tavo muzikinis kelias?
Dainuoti pradėjau labai anksti, nuo trejų metų amžiaus. Tuo metu gimtuosiuose Nociūnuose buvo labai populiarus popchoras „Sapnas“, kuriam vadovavo Daiva Makutienė. Jį jau lankė mano brolis, tad mama nuvedė ir mane. Iš pat pradžių mūsų buvo labai daug – apie 20 vaikų. Bet su kiekvienais metais dainuojančiųjų gretos vis mažėjo… Galiausiai likome dviese su pussesere, su kuria iki šiol ir dainuojame duete „GreDa“.

Artistišką merginą scena lydi kone visą gyvenimą.

Na, mano muzikinis kelias buvo ilgas – buvo ir pertraukų, ir atsisakymų dainuoti, nes buvo momentų, kai buvau pasirinkusi šokius, o ne dainavimą. Tačiau ilgainiui supratau, kad noriu mokytis abiejų šių dalykų. Nesigailiu tokio pasirinkimo.

Kokios muzikos klausaisi? Kiek teko girdėti ir matyti Tavo pasirodymus, dainuoji populiarąją muziką?
Taip, dainuoju popsą, bet klausausi įvairių stilių muzikos, nežiūriu, koks patinkančios dainos stilius. Visos dainos yra vienodos, todėl ir pačių mėgstamiausių kūrinių neturiu. Man svarbiau, kad daina tiktų mano širdžiai, mano sielai, tos akimirkos nuotaikai bei vidiniams išgyvenimams. Artimų širdžiai atlikėjų neturiu, taip pat neturiu ir tokių, kurie būtų man autoritetai. Tikriausiai esu išskirtinis vaikas, nes kai manęs paklausia, ar turi kokį nors autoritetą, sakau, kad ne. Savęs į rėmus nespraudžiu.

Kaip sekasi dainuoti vokaliniame duete „GreDa“?
Sekasi visai neblogai – šią vasarą nuskynėme laurus konkurse Bulgarijoje, dabar ruošiamės vykti į Latviją. Svečiavomės įvairiose šalyse, dalyvavome įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Tenka pasirodyti ir įvairiuose Lietuvos miestuose.

Liepą Bulgarijoje vykusiame vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse VOLNA IDEY 2016 Reda bei duetas „GreDa“ buvo įvertintas II laipsnio diplomais!

(Liepos 15–22 dienomis „GreDa“, Kėdainių kultūros centro vaikų popchoro PERLIUKAS dalyviai ir šeimyninis duetas (vadovė Daiva Makutienė) dalyvavo Bulgarijoje, Kranevo mieste, vykusiame VII tarptautiniame vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse VOLNA IDEY 2016. Konkurse dalyvavo daugiau kaip 60 kolektyvų iš Baltarusijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Vaikų popchorą „Perliukas“ ir vokalinį duetą konkurso organizatoriai pakvietė dalyvauti konkurso VOLNA IDEY atidarymo ceremonijoje ir joje pristatyti nekonkursinį numerį, kurį buvome paruošę namuose. Be to, Reda bei Nociūnų skyriaus vokalinis duetas „GreDa“ apdovanoti II laipsnio laureatų diplomais.)

Kiek dažnai su Vytaute repetuojate?
Dabar rugsėjo mėnesį darėme pertrauką, nes norėjome pailsėti po intensyvios vasaros, kai teko labai daug dainuoti įvairiose miestelių šventėse. Tačiau nuo spalio vėl pradėsime intensyviai dirbti. Mes su vadove repetuojame vos kelis kartus per savaitę, tačiau Vytautė gyvena visai šalia manęs, tad mes beveik kiekvieną dieną susitinkame ir repetuojame pačios savarankiškai.

Ar groji kokiais nors muzikos instrumentais?
Taip, baigiau muzikos mokyklą: groju fleita, sintezatoriumi ir dar truputį moku groti gitara. Sausį Pelėdnagiuose turėjau savo solinį koncertą „Akustinė arbata“, kurioje dainavau pritariant gitarai.

Mokaisi Šviesiojoje gimnazijoje – ar dažnai tenka pasirodyti gimnazijos bendruomenei?
Tenka. Paskutinis mano pasirodymas vyko šiais metais rugsėjo 1-ąją dieną, dainuoju ir per įvairias mokyklos šventes. Be to, lankau mokyklos chorą, tad dažniau tenka pasirodyti kartu su choristais.

Reda prisipažino dar šiek tiek jaučianti scenos baimę, tačiau ji ištirpsta, kai, užlipus ant scenos, pamato besišypsančių žmonių veidus.

Kai tenka vienai atlikti dainas, ar drąsu? Ar jauti scenos baimę?
Ji dar yra. Tiesa, ne tokia didelė kaip pirmaisiais metais, kai pradėjau dainuoti viena. Juk iki tol visada į sceną lipdavau arba su grupe, arba su Vytaute.
Taip, šiek tiek scenos baimės ir jauduliuko prieš pasirodymą dar juntu, ypač kai reikia pasirodyti gimnazijoje: juk čia visi savi, pažįstami (šypsosi). Jei ką nors blogai padarysi, visi ilgai atsimins… Tačiau nerimauju tik prieš lipdama į sceną – kai atsistoju, pamatau besišypsančius žmonių veidus, laukiančius mano dainos, pasidaro žymiai ramiau. Juk jie atėjo manęs pasiklausyti!

Muzika turi galią keisti žmones. Tu dainuoji jau seniai – kaip manai, ar pasikeitei per tuos metus?
Tapau šiek tiek ramesnė. Be to, anksčiau labai nemėgau klausytis atliekamos muzikos, tad dažniausiai klausydavausi tik tos, kurią reikėdavo dainuoti koncerte. Tačiau namuose muzikos nesiklausydavau – tą pradėjau daryti tik visai neseniai.
Kaip prasitarei, savo ateitį planuoji sieti su menais – papasakok plačiau.
Dar nesu tiksliai apsisprendusi, kur studijuosiu – turiu minčių studijuoti renginių organizavimą.
Tačiau esu įsitikinusi, kad šokis ir muzika bus mano hobis. Tą žinau tvirtai. O kaip kitaip – juk jau šešiolika metų esu su tuo susijusi (šypsosi).