Už Antrojo pasaulinio karo sulaužytų milijonų likimų slypi asmeninės lietuvių, latvių ir lenkų šeimų tragedijos. Gilintis į jas ir tokiu būdu suvokti karo pasekmių bendrumą trijų tautų jaunimą pakvietęs projektas „Praeitis bendrai ateičiai“ finišavo Kėdainiuose.

Prie miesto parko pastatytame paminkle galima įžvelgti vokiečių susprogdinto Kėdainių dvaro kontūrus.

Jaunimas įsitraukė kūrybiškai

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūriame centre į paskutinį projekto susitikimą susirinko mūsų rajono, Rėzeknės (Latvija) ir Seinų (Lenkija) moksleiviai bei juos lydintys mokytojai.

Čia pristatyti projekto rezultatai – edukacinis filmas, pagal trijų šalių jaunimo surinktą istorinę medžiagą parengta kilnojamoji paroda apie Antrojo pasaulinio karo ir pokarinį laikotarpį, atvirukai su šeimų archyvuose rastomis nuotraukomis. Taip pat pristatytas interaktyvus Kėdainių žemėlapis su šio laikotarpio tragiškus įvykius žyminčiomis vietomis.

„Tikiuosi, šios veiklos buvo naudingos – jaunimas gavo naujos informacijos apie Antrąjį pasaulinį karą ir jo pasekmes mūsų tautoms bei visai Europai“, – pristatydamas projekto rezultatus, sakė jo autorius bei vadovas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.

Renginyje aktorius, pedagogas, žurnalistas ir rašytojas Arkadijus Vinokuras surengė monospektaklį „Misteris Arkadas ir Holokaustas“, o Vilniaus universiteto prof. dr. Violeta Davoliūtė-Opgenorth skaitė paskaitą apie XX a. traumas Rytų ir Vidurio Europoje.

 Įamžinti praeities liudijimai

Šiuo projektu, pasak jame su savo mokiniais dalyvavusios pedagogės, Daugiakultūrio centro vadovės Audronės Pečiulytės, buvo siekiama karo pasekmėmis sudominti jaunąją kartą. Moksleiviai gilinosi į savo šeimų, gimtųjų miestų gyventojų ir bendraamžių istorijas, rinko to laikotarpio šeimų nuotraukas, lankėsi Rėzeknėje, Seinuose ir Vilniuje, genocido aukų atminimui skirtose ir tragiškus įvykius menančiose vietose.

Milijonus europiečių pražudžiusio Antrojo pasaulinio karo pasekmėmis domėjosi Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos jaunuoliai bei jų mokytojai.

„Dalyvaudamas projekte, sužinojau daug naujo – ne tik apie Rėzeknės, Seinų praeitį, bet ir apie atskirų šeimų istorijas. Taip pat tyrinėjau savo giminės istoriją – prosenelio, kuris buvo išvežtas į konclagerį Vokietijoje, likimą. Užrašinėdamas močiutės ir mamos pasakojimus supratau, kaip sunkiai tuomet gyveno mūsų tautiečiai, ir kad reikia tausoti tai, ką turime dabar. Supratau, kad iš tiesų mes dabar turime viską“, – kalbėjo projekto dalyvis, kėdainietis Simas Jurevičius.

Vėliau visų trijų šalių jaunuoliai ir jų mokytojai aplankė šio projekto metu sukurtus viešojo meno objektus: memorialą nužudytiems Europos žydams atminti prie Daugiakultūrio centro bei Antrojo pasaulinio karo metu susprogdintą Kėdainių dvarą primenantį memorialą prie miesto parko. Susitikimo pabaigoje aplankyta Holokausto aukų kapavietė Daukšių kaime.

 

 

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.