Pagaliau kėdainiečiai sulaukė oficialaus Algirdo Juknevičiaus knygos „Senieji Kėdainiai. Istorija ir įdomybės“ pristatymo.

Oficialiai pristatyta Algirdo Juknevičiaus knyga „Senieji Kėdainiai. Istorija ir įdomybės“.

Daugiakultūriame centre vykusiose knygos sutiktuvėse vos tilpo visi norintieji iš autoriaus lūpų išgirsti, kaip gimė knyga ir kas joje sudėta. Smalsūs kėdainiečiai dar iki pristatymo suskubo įsigyti knygų ir gauti autoriaus autografų. „Kiekvienam garbė savo namuose turėti šią knygą“, – vienas per kitą kalbėjo renginio svečiai.

Suprantamas gidas apie Kėdainius
O pats Algirdas Juknevičius, jau trisdešimt metų kasinėjantis Kėdainių senamiestį ir tyrinėjantis krašto paveldą, noriai kelia įvairias hipotezes, klausimus, į kuriuos ieško atsakymų. „Prieš kokius septynerius metus pradėjau galvoti, kad reikalingas gidas apie Kėdainius. Pradėjau dėlioti turimą medžiagą. Knyga lipdėsi gana sklandžiai. Pats jos rašymas truko apie trejus metus laisvu nuo darbo metu. Dar kiek laiko sugaišome, kol su Krašto muziejaus pagalba radome galimybių leidybai. Dabar

Naująją knygą A. Juknevičiui pristatyti padėjo Kėdainių krašto muziejaus direktorius R. Žirgulis.

jau džiaugiamės rezultatu. Esu labai dėkingas komandai, kuri padėjo paruošti knygą: redaktorei Audrai Kairienei, nuotraukų autoriams Baliui Buračui, Mejeriui Joffė, Vaidui Špečkauskui, Vydui Bečeliui, a. a. Vytautui Matkui. Kai rašiau tekstus, iš karto įsivaizdavau, kokiais vaizdais norėčiau juos iliustruoti. Labai norėjau, kad ši knyga būtų lengvai skaitoma bei suprantama tiek mokinuko, tiek žemdirbio, tiek intelektualo. Paprastai mokslinė literatūra yra informatyvi, bet ji sunkiai skaitoma. Buvo tokių mokslinių traktatų, kuriuos kone mėnesį verčiau į žmonių kalbą ir nemažai galvojau, ar teisingai suprantu. Tai aš ja pasiremdamas parašiau knygą, kuri bus lengvai perskaitoma kiekvieno kėdainiečio“, – apie savo naujausiąją knygą sakė A. Juknevičius.


Miesto legendos ir paslaptys

Paslaptingieji tuneliai

Sklando legenda, esą po senaisiais Kėdainiais glūdi daugybė požemių ir tunelių. Jais galima ne tik lengvai vaikščioti, bet ir iš vienos miesto pusės pereiti į kitą arba nukakti į parką prie Dotnuvėlės upelio ir klaidžioti ten stovėjusių dvaro rūmų požemiuose.
Pasakojama, kad iš evangelikų reformatų bažnyčios skliautuotas tunelis veda į Šv. Jurgio bažnyčios požemius, kuriuose palaidoti nuo lietuvių antpuolių besigynusių ir badu numarintų kryžiuočių palaikai, paslėpti jų ginklai ir šarvai. Kalbama, kad rotušės požemyje gyvenęs budelis, kuris nukirsdindavęs arba pakardavęs prasikaltusius ir nuteistus miesto gyventojus.
Faktais pagrįsti sklandančių legendų kol kas nepavyko. Tikriausiai ir nepavyks, kadangi paslaptingieji tuneliai ir požemiai tėra po senaisiais pastatais išmūryti rūsiai.


A. Juknevičius autografus dalijo dar net nepapasakojęs, kas sudėta į naująją knygą.

Istorija atskleista per architektūrą
Šio leidinio autorius jau daugelį metų domisi Kėdainių architektūra, tad ją norėjo susieti su įdomiausiais istoriniais įvykiais. „Aš norėjau miesto istoriją atskleisti per materiją – architektūrą. Ji puikiai atspindi žmonių pasiekimus. Be to, Kėdainiuose man labai įdomus protestantiškos ir katalikiškos kultūrų susidūrimas. Nepalikau nepastebėjęs ir Kėdainių apylinkių dvarų. Lietuvos vidurio lygumos čia gyvenantiems žmonėms suteikia melancholijos, tai aš ieškojau, kaip pagyvinti tuos vaizdus. Negali į akis skaitytojams nekristi Šetenių raktažolės, kurios man turi savų sąsajų su Briugės narcizų žydėjimu. Aš manau, kad šis leidinys yra teksto ir vaizdo knyga“, – sakė A. Juknevičius.
Rašydamas šią knygą pats archeologas susidūrė su įdomiais faktais. A. Juknevičius prisipažino, kad jam įdomu buvo rinkti medžiagą apie Kristupo Radvilos aplinką. „Jo asmuo buvo labai intriguojantis. Būdamas turtingas jis bendravo ir su mokslo žmonėmis, ir su paprastais miestelėnais. Jį matau kaip novatorių ir reformatorių, daug padariusį dėl miesto plėtros“, – sakė A. Juknevičius.


Miesto rotušė / Didžioji g. 1

„Tik trijų amžių veidas primena anuos laikus, kada tuose mūruose garbingos Kėdainių miesto galvos tvarkė piliečių reikalus.“

(Iš tarpukario Kėdainių mokytojo ir kraštotyrininko Stanislovo Tijūnaičio rankraščio)

Statyti rotušę miesto gyventojai ėmėsi 1651 m. paraginti Jonušo Radvilos. Kunigaikštis jos statybai dovanojo du vieno aukšto mūrinius namus, stovėjusius vakariniame Didžiosios Rinkos aikštės pakraštyje. Viename name nuo 1625 m. veikė reformatų mokykla, bet jai čia buvo ankšta, be to, trukdė turgavietės keliamas triukšmas, tad mokykla buvo iškelta į ramesnę Didžiąją gatvę.
Statybai vadovavo kunigaikštis, nurodymus ir paliepimus laiškais siųsdamas miesto seniūnui Laurynui Kochanskiui.
Primūrijus antrus aukštus abu namai sujungti į vieną L formos dviejų korpusų pastatą. Tarpe tarp buvusių namų įrengti skliautuoti vartai į pusiau uždarą kiemą. Pagrindinis į turgaus aikštę atsuktas pastato fasadas buvo išmūrytas dailių renesansinių formų, ritmiškai suskaidytas plačiais piliastrais ir stačiakampiais langais. Šie pirmame aukšte buvo padaryti žemi su langinėmis, antrame – dideli su profiliuotais apvadais kampuose ir trikampiais sandrikais viršuje. Dideliais stačiakampiais langais buvo suskaidytas lygus šiaurinis pastato fasadas ir tokie pat lygūs vidinio kiemo fasadai.
Rotušė baigta 1654 m., surentus virš aukšto čerpių stogo grakštų medinį bokštą, įkėlus į jį mechaninį laikrodį ir du didelius varpus. Patatas, pasak amžininkų, buvo toks pat didingas ir puošnus kaip didžiųjų LDK miestų rotušės. Pirmajame jo aukšte įrengtos septynios patalpos. Vienoje patalpoje buvo laikomi svorio, ilgio ir saiko etalonai, penkias patalpas už 20 auksinių metinį mokestį nuomojo škotai krautuvininkai. Vieną patalpą, nebaigus statybų, buvo išsinuomojęs škotas Tomas Čenčeris. 1653 m. nuomininkas joje atidarė pirmąją Kėdainių vaistinę. Antrojo aukšto patalpose įsikūrė magistratas. Didžiausioje patalpoje posėdžiavo teismas, mažesnėse veikė raštinė, buvo kambariai vaitui, abiem burmistrams, pirklių brolijos ir amatininkų cechų atstovams, Janušavos savivaldos pareigūnams. Dvi patalpos buvo skirtos iždui laikyti ir archyvui saugoti. Pastarajame buvo laikomos miesto privilegijų, teisių ir nuostatų knygos, magistrato posėdžių ir nutarimų protokolai, testamentai, teismo procesų ir pajamų knygos.


Knygos sutiktuvėse beveik nesimatė kraštiečių, kurie nebūtų įsigiję naujojo leidinio.

Istorija lakoniška, bet nenuobodi
Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis kalbėdamas apie naujausią A. Juknevičiaus knygą užsiminė, jog Algirdas šį leidinį rašė labai lakoniškai tarsi protestantiškai: „Šią knygą labai įdomu ir paprasta skaityti. Ji bus tarsi gidas kiekvienam kėdainiečiui, kuris neabejingas savo miesto praeičiai. Algirdas istoriją perteikia suprantamai ir intriguojančiai.“
Daugiakultūrio centro administratorė istorikė Audronė Pečiulytė pridūrė, kad A. Juknevičiaus knyga „Senieji Kėdainiai. Istorija ir įdomybės“ parašyta nenuobodžiai: „Paprastai apie istoriją kalbama, kad ji yra sausa ir nuobodi. Algirdas sugebėjo įrodyti, kad istorija gali būti ir įdomi. Man labai smalsu buvo skaityti apie Kėdainiuose gyvenusias skirtingas religines konfesijas. Vaizdžiai nupiešta rotušės istorija. Knygoje galima rasti įvairių pikantiškų detalių apie mieste sklandančius mitus. Matau, kad šioje knygoje labai gerai sudėlioti akcentai apie mūsų praeitį.“

Pradėtas vertimas į lenkų kalbą
Knyga „Senieji Kėdainiai. Istorija ir įdomybės“ išleista 900 egzempliorių tiražu. Ji šiuo metu verčiama į lenkų kalbą. „Vertimą daro dvi vertėjos: viena dirba Lietuvoje, kita – Lenkijoje. Lenkų kalbą pasirinkau neatsitiktinai. Tikrai matome didelį lenkų domėjimąsi Kėdainių kraštu. Tad jiems norėjosi adresuoti ir šią knygą“, – sakė knygos autorius. O paklaustas apie ateities planus A. Juknevičius tik nusišypsojo: „Tikrai nežinau, kas bus toliau. Aš labai džiaugiuosi, kad man kažką padarius atsiranda pasekėjų, kurie imasi gilintis į mano pradėtus darbus. Aš pradėjau tyrinėti škotų palikimą Kėdainiuose, o dabar išgirdau, kad atsiranda norinčių tęsti šį darbą. Man smagu, kad aš kažką įsuku.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.