Ir be ginklo kariai…

0

Net kelių klasių mokiniai šią savaitę rinkosi į netradicinę istorijos pamoką Daugiakultūriame centre. 

Iki kovo pradžios veiksianti paroda Daugiakultūriame centre pasakoja apie tragišką žydų likimą.

Iki kovo pradžios veiksianti paroda Daugiakultūriame centre pasakoja apie tragišką žydų likimą.

Jaunimas buvo pakviestas į Vilniaus Gaono žydų muziejaus pristatomą kilnojamąją parodą „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“. Ji skirta Holokausto metais nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti.
„Iš senų nuotraukų į mus žvelgia vaikai, kurių vardai ir žūties vietos žinomi, ir vaikai, kurių likimo konkrečiai mes nežinome, bet jų nuotraukos buvo rastos sudegintų getų griuvėsiuose.
Išgelbėti žydų vaikai pasakoja apie artimųjų netektį, nežmonišką įtampą ir kaustančią baimę, lydėjusią juos per visą karą. Tačiau ir tomis baisaus smurto, atgrasaus antisemitizmo ir kurstomos neapykantos dienomis atsirado žmonių, kurių ryžtas ir pasiaukojimas išgelbėjo ne vieną gyvybę. Bebaimių, pasiaukojančių žmonių dėka išsigelbėjo nedidelė Lietuvoje anuomet gyvenusių žydų dalis. Kurį laiką vis kalbėdavome apie žydų žudynes, dabar atsigręžėme į kitą to skausmo pusę. Tikrai turime ne vieną gražų pavyzdį, kaip buvo išgelbėti žydų vaikai. Vaikus gelbėti buvo paprasčiau negu suaugusiuosius. Juos iš getų lietuviai išsinešdavo bulvių maišuose ar išveždavo vežimuose apkrovę šienu. Istorijos puslapiai atskleidžia, kad žydų vaikus gelbėjo ir inteligentai, ir paprasti valstiečiai. Žinoma ne viena daugiavaikė šeima, auginusi savo bent šešis vaikus ir dar priglaudusi vieną ar du žydų vaikus. Istorikai neatmeta atvejų, kad kai kurie vaikai net nežino esą žydai, nes jie užaugo lietuvių šeimose“, – jaunimui pasakojo Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Jaunimas susidomėjęs apžiūrėjo informatyvius parodos stendus.

Jaunimas susidomėjęs apžiūrėjo informatyvius parodos stendus.

Paroda atskleidžia, kad žydų vaikus gelbėjo vienuolės, kunigai, menininkai, kaimų šviesuoliai. Tarp tokių žmonių ir Lietuvos prezidento Kazio Griniaus šeima, ir dainininkas Kipras Petrauskas, ir rašytoja Sofija Čiurlionienė.
Kiekviena Holokausto metais išgelbėto žydų vaiko istorija atskleidžia ne tik konkrečios šeimos, bet ir visų Lietuvos žydų tragediją. Išsigelbėjusiųjų emocijos, šiurpi patirtis atsispindi jų dienoraščiuose, piešiniuose, laiškuose, nuotraukose.
Už žydų gelbėjimą Pasaulio Tautų Teisuolio vardas Lietuvoje suteiktas 893 asmenims. Kėdainių krašte toks įvertinimas suteiktas keturių šeimų penkiolikai žmonių. Dar dalis tautiečių apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
„Istorinė atmintis sugrįžta ir šiandien galime drąsiai pasakyti, kad mūsų tautiečiai ir be ginklo buvo kariai, gelbėdami žydus“, – sakė A. Pečiulytė.

Leave A Reply