Gilias tradicijas turinčių lietuviškų Užgavėnių dieną Daugiakultūriame centre vyko dar viena, intriguojanti etnokultūrinė pažintis, leidusi iš arčiau pažvelgti į sirų, tadžikų ir ukrainiečių kultūrą. Ir bent šiek tiek užčiuopti šiuos skirtingus žmones vienijančios tragedijos – karo ar žiauraus režimo, privertusio palikti gimtinę ir atsidurti svetimoje šalyje – mastą.

Pabėgėliai sirai su  Šv. Kazimiero ordino Kėdainių komtūrijos nariais. Šis renginys į Kėdainius atkeliavo pasiūlius ordino tikrajam nariui, Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojui L. Butkui (stovi paskutinėje eilėje, pirmasis iš dešinės).

Paroda kvietė pažinčiai
Etnokultūrinėje parodoje, kurią į mūsų miestą atvežė Ruklos pabėgėlių priėmimo centras ir renginių organizavimo įmonė „ReKūrai“, buvo galima pasigėrėti spalvingais pabėgėlių centre gyvenančių tautų atstovų tautiniais kostiumais, pasivaišinti gausiais ir sočiais sirų, tadžikų, ukrainiečių patiekalais, pabendrauti su juos gaminusiais pabėgėliais, guviais ir smalsiais jų vaikučiais.
„Norėčiau ateityje Lietuvoje atidaryti arabiško maisto kavinę arba restoraną. Šalis ir žmonės man atrodo mieli“, – sklandžia anglų kalba dėstė siras Ahmad Almardini, du mėnesius gyvenantis mūsų šalyje ir spėjęs pramokti lietuviškai. Su kėdainiečiais jis sveikinosi ir dėkojo lietuvių kalba. Vyras sakė, kad jo šeima kol kas liko Sirijoje, bet ryšius jie palaikantys internetu.

Iš Ruklos atvykę sirai nuoširdžiai susidomėję kartu su kėdainiečiais klausėsi Kėdainių kultūros centro vaikų kolektyvo „Kleketukai“, vadovaujamo G. Brazinskienės, dainų.

Žada kurtis Lietuvoje
„Savo šalyje nebesitikėjome sulaukti geresnių laikų, todėl ir atvažiavome į Lietuvą. Vaikams reikia gyventi dabar, o mes turime padėti, kuo galime“, – tai ukrainietės Natalijos, kuri su dukra, sūnumi ir anūkais porą mėnesių gyvena mūsų kaimynystėje – Ruklos pabėgėlių priėmimo centre Jonavos rajone, žodžiai.
Iš karo apimtos Donecko srities Ukrainoje pasitraukusi Natalija sakė laukusi trejus metus, kol baigsis neramumai. „Bet supratome, kad nėra tikslo likti. Gyventi ten beveik neįmanoma, neramu, darbo nėra, visos gamyklos ir mažiausios gamyklėlės išgrobstytos banditų, senukams mokamos rusiškos pensijos – kapeikos. Rusiškų maisto produktų netrūksta, jų priveža, neskanių ir prastos kokybės, bet ir tų pačių nusipirkti žmonės neturi už ką“, – pasakojo moteris.
Su visa šeima į Lietuvą atvykusi moteris nuoširdžiai džiaugėsi gerais santykiais su Pabėgėlių priėmimo centro administracija, darbuotojais ir kartu gyvenančiais likimo draugais. „Mus puikiai priėmė, mokomės lietuvių kalbos ir ieškosime darbo Lietuvoje“, – tvirtino Natalija.

Kėdainiečiai negailėjo pagyrų sirų, ukrainiečių ir tadžikų patiekalams.

Skatina integraciją
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus pavaduotojas Linas Butkus pasakojo, kad centre šiuo metu gyvena 90 pabėgėlių, daugiausia tarp jų sirų ir ukrainiečių. Visus šiuos žmones vienija skaudžios patirtys, tad jie vieni kitus supranta ir gerai sutaria. „Vaikai susidraugauja greičiausiai – jiems nereikia mokėti kalbos, jie puikiai žaidžia kartu“, – šypsojosi L. Butkus.
Pirmuosius tris mėnesius atvykėliai gyvena centre, mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su mūsų šalimi. Po trijų mėnesių jie gauna dokumentus ir yra įkurdinami įvairiuose Lietuvos miestuose. Didžiuosiuose miestuose kitataučių integracija nėra didelė problema, nors suprantama, kad jie daugiau laikosi savame rate. Kiek pabėgėlių lieka Lietuvoje – jų reikalas, mūsų šalis neturi teisės sustabdyti išvykstančiųjų. „Vyrai, kurie turi specialybes, darbą randa sėkmingai. Yra didelis kultūrinis skirtumas – sirų moterys nedirba, jos augina vaikus. Kai kurios šeimos išsilavinusios, o kai kurios šeimos didelės svarbos vaikų išsilavinimui kol kas neteikia, galbūt joms svarbiau patenkinti pagrindinius – maisto, buities, saugumo poreikius“, – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.
Kėdainiuose vykęs renginys – tai projekto „Pabėgėlis – mūsų visuomenės narys“, kuris finansuojamas iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo lėšų, dalis. Šio projekto dėka vyksta ekskursijos, renginiai, etnokultūrinės parodos įvairiuose Lietuvos miestuose, skleidžiančios informaciją apie pabėgėlius mūsų visuomenėje, skatinančios abipusį bendravimą.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.