Į pusamžį trunkančią meilę arklio trauktomis rogėmis

0

„Tokio įvykio mūsų metrikacijos skyrius dar nematė. Turėjome auksinių, deimantinių vestuviuų, bet kad dvigubos auksinės būtų vienu metu ir jas švęstų sesės, tikrai neužfiksavome“,  – paskutiniąją 2016 metų dieną sulaukusi didelio būrio auksinių vestuvininkų sakė Kėdainių rajono Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja Gaiva Petrauskienė. 

Eugenija ir Vladas Švobos bei Jadvyga ir Algimantas Škimeliai auksines vestuves atšventė artimųjų rate.

Eugenija ir Vladas Švobos bei Jadvyga ir Algimantas Škimeliai auksines vestuves atšventė artimųjų rate.

Moteris konstatavo, kad prieš 50 metų anuomet Radvilų gatvėje buvusiame metrikacijos skyriuje tuokėsi net 47 jaunavedžių poros, o paskutiniąją 2016-ųjų dieną buvo sutuokta dešimt kraštiečių porų.

Ilgaamžės trigubos vestuvės
Į Kėdainių rotušę iškilmingai paminėti auksinių vestuvių ir užtvirtinti per 50 bendro gyvenimo metų išsaugotą pažadą mylėti, gerbti ir būti ištikimiems vienas kitam atvyko Jadvyga ir Algimantas Škimeliai bei Eugenija ir Vladas Švobos.
Pasak auksinių jaunamarčių, ši šventė turėjo būti ne dviguba, bet triguba, nes prieš 50 metų kartu su sesėmis tuokėsi ir jų brolis Vladas, tačiau dėl ligos jis į rotušėje surengtą šventę neatvyko.

Švobai ir Škimeliai savo ilgametę santuoką užtvirtino parašais garbės knygoje.

Švobai ir Škimeliai savo ilgametę santuoką užtvirtino parašais garbės knygoje.

Nekasdienės šventės kaltininkus į rotušę palydėjo gausus būrys svečių. Juk vien artimųjų – visas pulkas: Škimeliai džiaugiasi užauginę keturis vaikus ir sulaukę devynių anūkų, Švobų šeimoje – du vaikai ir keturi anūkai, brolio Vlado šeimoje – irgi du vaikai ir keturi anūkai. O pasidžiaugti dvigubomis vestuvėmis atskubėjo ir auksinių jaunavedžių pirmųjų vestuvių liudininkai, ir draugai. Daug geros nuotaikos šventės kaltininkams dovanojo kapelos „Penkialapis dobilėlis ir ramunės“ nariai, sugroję iškilmingą maršą ir jaunavedžius pakvietę valsui po rotušės skiautais.

Trigubos vestuvės – pigiau
Jadvyga Škimelienė su šypsena mena laikus prieš 50 metų, kai teko ruoštis vestuvėms. Pasak moters, namuose

23 metų Škimelių anūkė Ieva džiaugėsi sugavusi auksinės nuotakos puokštę.

23 metų Škimelių anūkė Ieva džiaugėsi sugavusi auksinės nuotakos puokštę.

pradėjus kalbėti, jog tuoktis nori sesuo Eugenija ir brolis Vladas, tėtis pradėjo kalbėti, jog pats laikas būtų susirasti jaunikį ir Jadvygai. Juk trijų vaikų vestuves švęsti vienu metu būtų gerokai pigiau, negu rengti tris atskiras šventes. „Aš juokiuosi, kad savo vyrą radau miške. Iš tiesų tai ir aš, ir mano vyras Algimantas dirbome miškų urėdijoje. Vienas į kitą vis pasižiūrėdavome, pakalbindavome. Kai išgirdau tėčio paraginimą, tai su Algimantu artimiau pradėjau draugauti. Pasižiūrėjau, kad jis puikus žmogus, ir nesispyriojau sulaukusi siūlymo tuoktis. Taip namuose vietoj dvigubų ir trigubas vestuves atšokome“, – prisiminimais dalijosi Jadvyga Škimelienė.

Auksinių jaunavedžių valsas po rotušės skliautais – nekasdienis įvykis.

Auksinių jaunavedžių valsas po rotušės skliautais – nekasdienis įvykis.

Nuotakos važiavo rogėse
Pasirodo, kad prieš 50 metų Kėdainiuose vyko ne tik daug vestuvių, bet ir būta labai šaltos bei sniegingos žiemos. Eugenija Švobienė dalindamasi prisiminimais sakė, kad iki autobuso, kuris jaunųjų ir palydos laukė už kelių kilometrų nuo namų teko per pusnis važiuoti arklio traukiamomis rogėmis: „Pasipuošėme, apsitaisėme šiltai. Tėvelis mus susodino į roges ir pajudėjome iš namų. O kadangi į roges visi netilpo, tai mūsų būsimi vyrai mus lydėjo įsikibę rankomis eidami greta. Tik pasiekę pagrindinį kelią visi sulipome į autobusą ir atvažiavome į Kėdainius. Tada nors ir atšokome trigubas vestuves, bet labai didelės puotos nedarėme. Buvo gal penkiasdešimt žmonių.“
Moterys juokavo, kad ir dabar panašus skaičius svečių susirinks į auksines vestuves – ir tai bus tik patys artimiausi žmonės.

Tarp sveikinimų ir linkėjimai sulaukti deimantinių vestuvių.

Tarp sveikinimų ir linkėjimai sulaukti deimantinių vestuvių.

Santuokai reikia kantrybės
Auksinių vestuvių jubiliejų šventusių porų paklausus, kur slypi santuokos ilgaamžiškumo paslaptis, nuskambėjo labai paprastas atsakymas: „Reikia kantrybės. Nereikia aršiai reaguoti į kiekvieną žodį. Geriau minutę patylėti ir tik tada bandyti aiškintis. Svarbu suprasti vienas kitą ir sutarti. Problemas reikia spręsti kartu, o ne atskirai. Manome, kad meilė bręsta su metais. Laikui bėgant atsiranda vis stipresnė pagarba vienas kitam, palaikymas, atjauta.
Neretai tarpusavyje pakalbame, kad žmonės skiriasi dėl gero gyvenimo. Kuo likimas daugiau siunčia išbandymų, tuo labiau norisi susitelkti ir būti kartu.“
Savo bendro gyvenimo auksinį jubiliejų patvirtinę parašais ir Škimeliai, ir Švobai sulaukė gausybės gražių žodžių apie kartu nugyventus metus: „Esate puikus pavyzdys, kaip reikia saugoti ir branginti nuostabų bičiulystės jausmą.“
Tarp sveikinimų ne kartą nuskambėjo ir linkėjimas, kad kitas Škimelių ir Švobų apsilankymas rotušėje būtų vainikuotas deimantinėmis vestuvėmis.

Leave A Reply