Žinoma kėdainietė, buvusi rajono merė, savivaldybės tarybos narė bei Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė prakalbo apie permainas. Palikusi Darbo partiją, kuriai ilgus metus priklausė, ji prisijungė prie visuomeninio judėjimo ,,Kėdainių krašto žmogui“, ketina vėl dalyvauti rinkimuose. Aktyvi moteris įsitikinusi – šiuo metu rajone vyksta reikšmingos permainos, kurias tiesiog būtina tęsti. Jos vizijoje – klestintis rajonas, kuriamos naujos darbo vietos, apsigyvenančios jaunos šeimos, socialinė gerovė bei parama senjorams.

Ilgą laiką vadovavote Žemės ūkio ministerijai. Kokia veikla užsiimate šiuo metu? Ar dirbant Vilniuje pasikeitė Jūsų gyvenamoji vieta?

– Baigusi darbą Žemės ūkio ministerijoje, likau dirbti Vilniuje. Įstatymų numatyta tvarka buvo atstatytas valstybės tarnautojo statusas. Dalyvavau konkurse, dirbu vyresniąja patarėja valstybės institucijoje. Darbo dienomis gyvenu Vilniuje, o kiekvieną laisvą dieną grįžtu į Kėdainius. Vasaros metu – dažnai ir po darbo, vakarais.

Šiais laikais, kai gyvenimas toks intensyvus, 150 kilometrų jau nieko nereiškia. Tai nėra tas atstumas, kuris neleistų gyventi Kėdainiuose, o dirbti Vilniuje. Kėdainiai buvo, yra ir bus mano mylimas miestas, mano ir mano šeimos namai.

Didžiąją laiko dalį praleisdama sostinėje turite galimybę į Kėdainių rajoną pažvelgti kiek plačiau. Kaip, Jūsų vertinimu, pasikeitė ekonominė situacija rajone per pastaruosius kelerius metus? Kas šiuos pokyčius inspiravo bei nulėmė jų eigą?

– Žinoma, Kėdainiuose vyksta pokyčiai – ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir demografiniai. Šie pokyčiai glaudžiai susiję tarpusavyje, vieni nuo kitų priklausomi. Reikia pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus įvyko gana daug akivaizdžių pokyčių, ypač ekonominių. Vis daugiau investuotojų atranda Kėdainius – kuriasi gamybos įmonės, prekybos ir paslaugų verslai, po daugelio metų pradėta dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba.

O tai liudija, kad investuotojai mato Kėdainių miesto ir viso rajono potencialą. Tai reiškia, kad savivaldybės vadovai, Taryba, administracija pasirinko teisingą strategiją, kurią įgyvendina ir kuri pasiteisina. Turbūt niekas nedrįstų pasakyti, kad pokyčiai Kėdainiuose nevyksta. Taip pat reikia pasakyti, kad tų pokyčių reikia dar daugiau ir visur. Bet tam reikia laiko ir, svarbiausia, užtikrinti pradėtų pokyčių tęstinumą.

Po ilgą laikotarpį trukusio vienos politinės partijos atstovų dominavimo rajono savivaldybėje praėję rinkimai parodė, jog žmonėms reikia permainų. Kaip manote, kokie faktoriai tai nulėmė?

– Pirmiausia, norėčiau priminti, kad 2015 metais pirmą kartą vyko tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai. Gyventojai atskirai rinko merą ir atskirai savivaldybės tarybą.

Renkant merą, žmonės labiau vertino kandidato asmenines savybes, norėjo pasikeitimų, kitokio rajono vadovo. Reikia pripažinti, kad iki tol rajoną valdžiusi politinė partija padarė didžiulę klaidą, kandidatu į merus pasirinkusi netinkamą kandidatūrą. Sunku, bet tenka pripažinti, kad pasidavėme partijos vadovų spaudimui ir nurodymui, ką kelti kandidatu į merus. Už klaidas reikia mokėti. Tai ir sumokėjome – rajono žmonės pasirinko dabartinį merą Saulių Grinkevičių. Tai dar kartą įrodo, kad asmenybės labai daug reiškia, kad žmonės nori pasikeitimų ir į tuos pokyčius deda labai dideles viltis.

Žinoma, Kėdainiuose vyksta pokyčiai – ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir demografiniai. Šie pokyčiai glaudžiai susiję tarpusavyje, vieni nuo kitų priklausomi. Reikia pasidžiaugti, kad per pastaruosius metus įvyko gana daug akivaizdžių pokyčių, ypač ekonominių. Vis daugiau investuotojų atranda Kėdainius – kuriasi gamybos įmonės, prekybos ir paslaugų verslai, po daugelio metų pradėta dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų statyba
V. Baltraitienė

Ilgus metus priklausėte Darbo partijai, buvote iš tiesų įtakinga jos narė. Kas lėmė sprendimą pasitraukti iš partijos, kurios veikloje gana ilgai dalyvavote?

– Iš Darbo partijos išstojau 2017 metais. Tai buvo vienintelė partija, kurios veikloje dalyvavau ir daugiau nesiruošiu būti jokioje kitoje partijoje. Tačiau dalyvauti savivaldos veikloje tikrai turiu noro, jėgų ir galimybių.

Deja, turiu skaudžią patirtį, kai už ,,nugaros“ vykta įvairūs pokalbiai, susitarimai ir dar mėginama priimti už tave sprendimus ir tai sužinai tik iš spaudos. Liūdna, bet kaip tik tai ir buvo postūmis trauktis iš partijos. Labai sudėtinga yra atstovauti rajono gyventojus ir kartu vykdyti partijos vadovybės nurodymus bei sprendimus ir dar politiškai už juos atsakyti.

Buvau ir esu aktyvi, pilietiška, manau, turinti pakankamai daug politinės, gyvenimiškos ir darbinės patirties, daug metų dirbusi savivaldoje ir Seime nenutolusi nuo savivaldos klausimų. Todėl su bendraminčiais ir nusprendėme įkurti visuomeninį judėjimą ,,Kėdainių krašto žmogui“. Esu viena iš keturių steigėjų.

Kas lėmė Jūsų sprendimą prisidėti prie neseniai sukurto visuomeninio judėjimo? Gal noras grįžti į Kėdainius ne tik gyventi, bet ir dirbti?

– Kodėl kūrėme šį judėjimą? Kėdainių krašte netrūksta žmonių, kurie iš principo nenori priklausyti vienai ar kitai partijai, bet nori aktyviai prisidėti prie Kėdainių rajono problemų sprendimų, prie rajono vystymosi. Todėl ir apsijungėme ir įkūrėme judėjimą, kuris tikrai registruosis rinkimų komitetu ir dalyvaus su savo kandidatų sąrašu Savivaldos rinkimuose.

Pats mūsų judėjimo pavadinimas ,,Kėdainių krašto žmogui“ pasako, kad dirbsime savo krašto žmonėms. Tačiau, skirtingai nei kiti mūsų krašto veikėjai, mes tikrai neįsidarbinsime perkraustymo darbuotojais, staliais ar elektromonteriais, nevažinėsime po kaimus kaip Kalėdų seneliai.

Žmonėms paramą teikia paramos ir labdaros fondai ir verslo atstovai, kurie labai gerai supranta dalinimosi esmę. O dovanotų daiktų perdovanojimas siekiant pigios reklamos – akivaizdus populizmas.

Mūsų tikslas – užtikrinti šiuo metu Kėdainiuose vykstančių pokyčių tęstinumą ir pradėti naujus darbus. Mūsų judėjime dalyvauja įvairių profesijų ir socialinių grupių žmonės – mokytojai, verslininkai, medikai, socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai, kaimo bendruomenių atstovai, jaunimas, senjorai, neįgalieji. Tai žmonės, kurie myli savo kraštą, kurie nori čia gyventi, kurie nori, kad jų šeimos nariai grįžtų čia gyventi.

Respublikiniame lygmenyje nuolat kalbama apie būdus, kaip paskatinti jaunų šeimų, specialistų kūrimąsi regionuose. Kas, Jūsų nuomone, galėtų padidinti Kėdainių rajono patrauklumą ir paskatintų žmonės čia apsigyventi?

– Visa Kėdainių krašto ateitis – jaunose šeimose. Vyriausybė priėmė tikrai gerą sprendimą padėti jaunoms šeimoms kurtis regionuose, tuo pačiu ir Kėdainių krašte.

Savivaldybė turi padaryti viską, kad toms jaunoms šeimoms padėtų įsikurti, gal reikalinga speciali programa, kuriai padedant būtų galima pritraukti reikalingus specialistus į Kėdainių rajoną. Kėdainių kraštas yra patrauklus ne tik jau gyvenantiems žmonėms, bet ir naujai atvykstantiems. Matykime kiekvieną žmogų, padėkime jam ir Kėdainių kraštas klestės.

Matau gyvą Kėdainių miestą ir visą kraštą. Gyvą ne pastatais, gatvėmis, bet gyvą žmonėmis. Krykštaujančiais vaikais, dirbančiais žmonėmis, besišypsančiais senjorais. Kad tai matytume, turime dirbti visi kartu. Todėl ir susikūrė judėjimas ,,Kėdainių krašto žmogui“.