Treniruotės 5 kartus per savaitę, daugybė varžybų, turnyrų bei čempionatų ir daugiau nei 20 prizinių vietų. Būtent toks šiuo metu yra Andriaus Rudelio sportinis „derlius“.

Treniruotės 5 kartus per savaitę, daugybė varžybų, turnyrų bei čempionatų ir daugiau nei 20 prizinių vietų. Būtent toks šiuo metu yra Andriaus Rudelio sportinis „derlius“.

Treniruotės 5 kartus per savaitę, daugybė varžybų, turnyrų bei čempionatų ir daugiau nei 20 prizinių vietų. Būtent toks šiuo metu yra Andriaus Rudelio sportinis „derlius“.

Vasaros pradžioje iš Šveicarijoje vykusio Europos jaunių kiokushin karatė čempionato septyniolikmetis taip pat grįžo ne tuščiomis – savo artimuosius bei draugus Andrius nudžiugino Europos čempiono titulu. Šį apdovanojimą jaunasis kovotojas į Kėdainius parvežė po septynerių metų pertraukos – 2006-aisiais Europos čempionu tapo Gediminas Radikas.

Pasekė brolio pėdomis
Andrius Rudelis į karatė treniruotes pirmąkart atėjo prieš 9 metus lydimas noro paįvairinti savo laisvalaikį. „Šią sporto šaką pasirinkau, nes ja jau buvo susidomėjęs mano vyresnysis brolis. Be to, kiokushin karatė treniruotes lankė pusbrolis ir dėdė. Keletą kartų nuėjau pažiūrėti, ką jie veikia, o vėliau sugalvojau pats pabandyti juos įveikti ant tatamio. Prisipažinsiu, jog įtakos tam, kad pasirinkčiau kovinę sporto šaką turėjo ir tai, jog daugelio filmų pagrindiniai herojai gerai mokėdavo karatė veiksmus“, – atviravo vaikinas.

Lygiavosi į trenerį
Kiekvienas sportininkas turi savo idealą ir žmogų, į kurį nori būti panašus. Ne išimtis ir Andrius. Jis nuo pat treniruočių pradžių lygiavosi į keletą kovotojų. Vienas iš jų ir didžiausias įkvėpėjas – Andriaus treneris Gediminas Tankevičius, kuris yra tapęs pasaulio vice čempionu. „Mūsų „Stoiko“ klubo įkūrėjas ir puoselėtojas Gediminas Tankevičius labai šaunus treneris. Jis moka vaikus užkrėsti judesiu, o tuos, kurie sugalvoja rimčiau sportuoti, nuolat padrąsina“, – trenerį gyrė A. Rudelis. Antrasis autoriteta, į kurį lygiavosi jaunasis čempionas, – Donatas Imbras, kuris, anot Andriaus, vaikino sporto karjeros pradžioje buvo didžiausia Lietuvos kiokushin karatė žvaigždė, du kartus tapęs pasaulio vice čempionu bei daugkartiniu Europos čempionu.

Europos čempionate Andriui teko kautis keturiose kovose.

Europos čempionate Andriui teko kautis keturiose kovose.

Sunkumais nesiskundžia
Kaip sako pats Andrius, sportuojant kovinę sporto šaką, reikia valios, užsispyrimo, ryžto ir kantrybės. „Svarbiausiu iki šiol vadinu birželio mėnesį Liucernoje vykusį Europos čempionatą. Man jis vyko labai sklandžiai, turėjau keturias kovas, pirmoje susitikau su priešininku iš Vengrijos. Antroje susitikau su varžovu iš Švedijos, prieš kurį baigiau kovą anksčiau laiko padaręs nokautą per šoną. Trečioje kovoje susitikau su bendraamžiu iš Rumunijos, o ketvirtoje – su kroatu“, – savo svarbiausio čempionato įspūdžius pasakoja Andrius.
Daugiau nei dvidešimčia įvairiausių medalių galintis pasigirti vaikinas tikina, kad Europos čempiono vardas – kol kas svarbiausias jo pasiekimas: „Tačiau rankų nenuleidžiu. Visada sakau, kad tas titulas svarbiausias – tik kol kas. Dar turiu planų ateičiai.“

Palaiko šeima
Dažnas sportininkas neslepia, jog artimiausių žmonių palaikymas labai daug ką reiškia jų sporto kelyje. Andrius jaučia labai didelį šeimos palaikymą. „Tą pačią sporto šaką sportuoja labai daug mano draugų, todėl natūralu, kad vienas kitą palaikome ir padrąsiname. Mano bičiuliai džiaugiasi mano pasiekimais, o aš džiaugiuosi jų pergalėmis. Tėvams mano pasirinktas sportas patinka, nes jau broliui pradėjus sportuoti karatė ir tėtis, ir mama suprato, kad tai ne vien muštynės, bet ir puikus sportas, padedantis stiprėti, ugdyti valią ir lavinti koordinaciją. Smagu, kai dėl mano pasiekimų džiaugiasi daug artimųjų, tad kaskart stodamas į kovą suvokiu, kokią atsakomybę prisiimu“, – sakė A. Rudelis.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.