Į Kėdainius atklydęs šuo iš Latvijos grąžintas šeimininkams

Greita Lietuvos savanorių pagalba ir atsakingas kaimyninės Latvijos gyventojų elgesys padėjo grąžinti į namus į mūsų šalį atklydusį šunį. Ši neįtikėtina istorija galėtų būti gera pamoka ir visiems Lietuvos keturkojų šeimininkams kodėl reikėtų žymėti savo augintinius.

Rugsėjo 1 d. Gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“ gavo pranešimą, kad Kėdainių rajone, netoli Juodkiškio užtvankos blaškosi be priežiūros paliktas šuo, panašus į vokiečių aviganio veislę. Nuvykę „Pifo“ atstovai paėmė šunį ir atvežė į veterinarijos kliniką.

Kaip papasakojo „Pifo“ atstovė Greta Linkė, pirmiausia skaneriu buvo patikrinta ar gyvūnas yra ženklintas. Paaiškėjo, kad šuo yra paženklintas mikroschema, tačiau registruotas jis buvo ne Lietuvos, bet Latvijos valstybiniame gyvūnų ženklinimo registre.

Hercogas su savo šeimininkais.

„Kadangi prisijungti prie Latvijos registro ir patikrinti šuns savininko kontaktus gali tik tos šalies, kurioje yra registruotas šuo, veterinarijos gydytojai, kreipėmės į Latvijos veterinarijos klinikas, prašydami padėti nustatyti šuns savininką. Nors ir nelabai tikėjome, kad pasiseks greitai gauti duomenis apie šeimininkus, Latvijos veterinarijos klinika AMI‘s ne tik padėjo nustatyti savininką ir informavo jį apie jų augintinio buvimą Kėdainiuose. Todėl jau netrukus su mumis susiekė šuns savininkai, kurie buvo labai laimingi sužinoję, kad jų mylimas augintinis, vardu Hercogas, yra gyvas ir sveikas, bet kartu labai nustebę, kur jis buvo rastas Lietuvoje. Paaiškėjo, kad jų augintinis prieš keturias dienas pabėgo iš namų teritorijos Latvijoje, kuri yra net už 240 km nuo Kėdainių. Kaip Hercogas nukeliavo visą šį atstumą lieka nežinioje,“ – juokiasi G. Linkė.

Hercogo savininkai nieko nelaukę sėdo į automobilį ir atvyko atsiimti savo augintinio. Jau naktį iš laimės nenustygstantis Hercogas sėdėjo savo šeimininkų automobilyje ir judėjo pakeliui į namus.

„Hercogas, draugiškas milžinas, su kuriuo niekaip negalėjome susikalbėti. Latviškai nemokėjome, o jis nesuprato lietuviškai. Kai bandėme jam ką nors sakyti, duoti komandas, jis tik kraipė savo didelę galvą žiūrėdamas į mus. Ši istorija dar kartą įrodo, koks svarbus yra privalomas augintinių ženklinimas mikroschema, kuris Latvijoje privalomas nuo 2016 metų. Hercogo atvejis parodo, kad ženklinimas – tai vienintelė garantija, kad netikėtai pabėgęs gyvūnas galės grįžti į savo namus“, – įspėjo „Pifo“ savanorė.

„Pifo“ atstovai patarė žmonėms, radusius gyvūnus gatvėje, nepulti jų savintis, vežtis į namus, atiduoti giminaičiams ar tėvams, gyvenantiems kituose miestuose. Tai vis dar dažna praktika, kuri dažnai pastebima radus į tam tikrą veislę panašų gyvūną.

„Pirmiausia yra būtina nuvežti rastą gyvūną pas veterinarijos gydytoją ar į artimiausią prieglaudą patikrinti, ar gyvūnas nėra ženklintas mikroschema arba gal turi tatuiruotę“, – sakė G. Linkė.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, jei gyvūną radęs asmuo norėtų jį toliau laikyti, jis privalo apie jį pranešti vietinėms gyvūnų globos organizacijos, įvairiais kanalais išplatinti skelbimus su savo kontaktais, tokiu būdu sudarant galimybę augintinio ieškančiam savininkui jį surasti. Tik suėjus dviem savaitėms po gyvūno radimo ir neatsiradus gyvūno savininkui, radusiam asmeniui gali pereiti nuosavybės teisė į rastą gyvūną. Kitu atveju tai būtų laikoma svetimo turto pasisavinimu, už ką yra baudžiama įstatymų nustatyta tvarka.