Atsižvelgdama į valstybės institucijų, visuomenės organizacijų, tėvų pastabas Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. į lopšelius ir darželius būtų priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.

Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Viltara Dūdienė įsitikinusi –  tėveliai privalo domėtis mokslo įrodytais ir pagrįstais tyrimais apie skiepus, o ne mitais, pasakojimais ar prielaidomis.

Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Viltara Dūdienė įsitikinusi – tėveliai privalo domėtis mokslo įrodytais ir pagrįstais tyrimais apie skiepus, o ne mitais, pasakojimais ar prielaidomis.

Kaip į šiuos reikalavimus reaguoja vaikų tėveliai, kaip ji pati vertina šią tvarką, kodėl buvo pasirinktos būtent šios infekcinės ligos, kalbamės su VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Viltara Dūdiene.
Pediatrijos skyriuje dirbanti gydytoja pastebi, kad pediatrai privalės, ko anksčiau nedarydavo, rašydami pažymą į darželį, pažymėti, ar vaikas yra skiepytas ar ne. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais viešoje erdvėje apie skiepus sklando įvairių gandų bei mitų. Iš savo patirties gydytoja sako, kad pasikalbėjus su tėveliais, atsakius į jiems rūpimus klausimus, labai dažnai nuomonė pasikeičia. Juk pirmiausia reikia galvoti apie vaiko sveikatą, jo gerovę, nes šį sprendimą už vaiką daro jo tėveliai, pats vaikas juk nesirenka – skiepytis jam ar ne. Pasvėrę visus ,,už“ ir ,,prieš“, labai dažnai tėvai vis dėlto nusprendžia, kad vaiką skiepyti verta. Įstaigos žiniomis, apie 20 tėvelių yra atsisakiusių skiepyti savo vaiką.

Neskiepyti vaikai nebus priimami į darželius. Kaip jūs pati vertinate tą tvarką?
Paskiepytas vaikas įgyja imunitetą ir atsparumą užkrečiamai ligai. Jei pasiekiamos didelės skiepijimo apimtys, sukuriamas aukštas visuomenės imunitetas, todėl užkertamas kelias plisti infekcijai. Kol yra aukštas visuomenės imunitetas, sergamumo protrūkių mes ir nejaučiame. Bet jeigu bus neskiepijami vaikai nuo ligų, kurias galime valdyti skiepais, jie lankys darželį, ateis į mokyklą, dar didesnį kolektyvą, neskiepyto kontingento tik daugės, tuomet ims silpnėti visuomenės imunitetas bei atsparumas infekcinėms ligoms. Ateityje dėl infekcinių ligų gali kilti didelių problemų, netgi kilti pavojingų ligų protrūkiai.Tai kelia nerimą vien dėl to, kad nesulauktume liūdnokų pasekmių.

Ar neskiepytas vaikas gali užkrėsti skiepytą vaiką, galbūt pastarasis yra saugus ir apsaugotas nuo tos ligos?
Tikimybė susirgti ta liga, nuo kurios skiepytas vaikas, yra labai maža. Dar priklauso, nuo kokios ligos skiepai. Tuo atveju, jeigu skiepytas vaikas susirgtų, dažniausiai jo negalavimas bus labai lengvos formos, kartais net nepastebėsite, kad serga ta liga, o svarbiausia, kad skiepas apsaugo nuo galimų ligos komplikacijų ir labai liūdnų pasekmių.

Kodėl pasirinktos būtent šios ligos – poliomielitas, tymai ir raudonukė, nuo kurių skiepai privalomi?
Tymai todėl, kad tai viena iš tų infekcinių ligų, kuria greitai užsikrečiama ir kuri labai žaibiškai plinta. Tose šalyse, kuriose buvo dideli tymų protrūkiai, ši infekcija nusinešė daugiausiai gyvybių. Poliomielitas pasirinktas todėl, kad laukinio poliomielito viruso daugelyje pasaulio šalių dar yra nemažai atvejų. Šiandien žmonės daug migruoja, todėl tikimybė atsivežti, užsikrėsti šia infekcija tikrai yra didelė, be to, persirgus poliomielitu, pasekmės labai skaudžios – didelė tikimybė, kad žmogus liks neįgalus visam gyvenimui. O raudonukė – dėl poveikio vaisiui: nėščiai moteriai susirgus raudonuke, padidėja apsigimimų tikimybė.

Ar galima vaikus paskiepyti vėliau?
Geriausiai viską daryti savo laiku, bet jeigu taip atsitiko, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių vaikas nebuvo paskiepytas, žinoma, paskiepyti jį galima – būtina ateiti pas savo šeimos gydytoją ir pasitarti dėl skiepų eigos. O tie skiepai, kurie numatyti LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje, bus atliekami nemokamai.

Nuo tymų, raudonukės, kiaulytės – skiepijama vienu skiepu, nuo difterijos, kokliušo, stabligės, poliomielito – kitu skiepu. Ar negalima vaiko skiepyti tik nuo vienos ligos?
Kadangi tos visos ligos įeina į skiepų kalendorių, buvo padarytas pats logiškiausias ir tinkamiausias sprendimas – kam vaiką badyti penkis kartus, jeigu galima vieną kartą ir gauti lygiai tokį patį rezultatą ir tokį patį efektą. Be to, jei vaikas sugalvos stoti į Europos ar Amerikos universitetus, nepateikus skiepų paso, kils problemų.

Ar vyresni vaikai skiepus perneša sunkiau, gal kūdikiai lengviau juos pakelia?
Dažniausiai tai lemia kiekvieno organizmo individualios savybės, todėl didelio skirtumo neturėtų būti.

Ar yra buvę, kad po skiepo vaikas sunegaluoja ar rimtai suserga?
Vietinės reakcijos yra buvusios, pasireiškia paskiepytos vietos skausmingumas, paraudimas ar patinimas, gali pakilti temperatūra, bet tai laikina. Su sunkesnėmis kontraindikacijomis neteko susidurti.

Ar dažnai tėvai abejoja, skiepyti vaiką ar ne?
Abejojančiųjų ir klausiančiųjų ypač pastaruoju metu yra. Tik labai norėtųsi, kad tėveliai domėtųsi mokslo įrodytais bei pagrįstais tyrimais, teiginiais, straipsniais ar vadovautųsi specialistų, kurie tą darbą dirba, nuomone, o ne mitais, pasakojimais ar prielaidomis.

Asta Raicevičienė, VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.