Naminių gyvulių mėšlas nuo seno vertinamas kaip gera trąša. Vis dėlto tinkamai jį kaupti ir naudoti svarbu ne tik dėl galimybės page­rinti dirbamų laukų žemę, bet ir dėl aplinkos apsaugos. Pasirodo, blogai saugomas gyvulių išmatos gali užteršti vandens telkinius ir net pakenkti būsimam derliui.

Už srutų paskleidimą dirvožemio paviršiuje arba įterpimą į dirvožemį be nustatyta tvarka parengto ir suderinto tręšimo plano, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 90 eurų iki 230 eurų. „Kėdainių mugės“ nuotr.

Saugoti galima įvairiai
Kaip tinkamai tvarkyti ir laikyti mėšlą bei srutas, nurodyta Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, kurio svarbiausias tikslas – apsaugoti aplinką nuo neigiamo mėšlo ir srutų poveikio. Pagal šį aprašą naminių gyvulių išmatos turi būti kaupiamos taip, kad būtų išvengta paviršinio ir požeminio vandens taršos.
Gyventojams, kurių ūkinėje veikloje tokios atliekos susidaro, leidžiama jas laikyti įvairiai: tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ir tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto. Jei vienoje vietoje ūkininkas laiko nuo 10 iki 100 sąlyginių gyvulių ir tirštąjį mėšlą kaupia tirštojo mėšlo rietuvėje greta tvarto, jis turi būti įrengęs nelaidų bei sandarų hidroizoliacinį sluoksnį, užtikrinantį, kad iš rietuvės srutos netekės į aplinką.
Kadangi vienas populiariausių ir naudingiausių mėšlo panaudojimo būdų – juo tręšti laukus, ūkininkams leidžiama mėšlo rietuves įsirengti ir pačiuose laukuose. Tokiu atveju tirštojo mėšlo kiekis rietuvėje negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio, o mėšlas taip laikomas gali būti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Parenkant vietą lauko rietuvei, svarbu, kad ji būtų įrengta vietoje, kurios neapsemia vanduo, taip pat kad būtų apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio žemės pylimu, įrengtu taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų.

Pažeidimų sumažėjo
Kaip informavo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kėdainių rajono agentūros vedėja Jurgita Sadauskaitė, Kėdainių rajone šių metų rugsėjo 1 d. duomenimis, buvo registruoti 2465 veikiantys ūkiai. Žemės ūkio veiklą šiuo metu vykdo 2294 žemės ūkio subjektai, iš jų – 42 įmonės. Stambiausių žemės ūkio bendrovių, kurios užsiima gyvulininkyste, rajone yra 7-ios.
Vienokių ar kitokių mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosauginių reikalavimų šiemet nesilaikė 12 ūkių, pernai tokių ūkių buvo 14. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už srutų paskleidimą dirvožemio paviršiuje arba įterpimą į dirvožemį be nustatyta tvarka parengto ir suderinto tręšimo plano skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 90 eurų iki 230 eurų.

Tinkamai tvarkomas – naudingas
Specialistai sako, kad naminių gyvulių mėšlas yra geriausia ekologiška trąša. Jei, pavyzdžiui, nuolat tręšiant laukus tik mineralinėmis trąšomis ar augalų augimą skatinančiais sintetiniais priedais dirvožemio derlingasis sluoksnis mažėja, naudojant gyvulių mėšlą, atvirkščiai – jis išsaugomas ir pagerinamas.
Vis dėlto koncentruotai į aplinką patenkančios srutos, kaip dažniausiai atsitinka didesniems ūkiams nesilaikant srutų tvarkymo reikalavimų, gali pertręšti žemę. Dėl to joje išauginti augalai gali turėti per didelį azoto junginių kiekį, o tai kenksminga žmogaus sveikatai. Netinkamai saugomos srutos gali patekti į aukščiau esančius gruntinius vandenis ir paskatinti ten esančios gyvūnijos, tarp jos ir žuvų, nykimą, toks vanduo taip pat bus nebetinkamas vartoti.
Kalbinti rajono ūkininkai sutinka, kad mėšlo ir srutų laikymo reikalavimai sukurti ne veltui. „Daug metų auginam gyvulius, turim visokios patirties ir kai mėšlo rietuves buvo apsėmę, ir kai buvo čia stipriai užliję, ir kai šalnos anksti prasidėjo. Gamtai, aišku, nėra gerai, jei paskleidi tas trąšas laukuose, kai žemė įšalus ar įmirkus – tai nesigeria, kvapas iškart jaučiasi. Ir jokios naudos. Darom pagal planą, kaip reikia, ir tada jokių problemų“, – sakė vietinis ūkininkas Juozas.
Šiuo metu ūkininkams aktualiausia spėti susitvarkyti mėšlą iki lapkričio 15 d., nes nuo šios datos iki balandžio 1 d. tiek mėšlą, tiek srutas skleisti bus draudžiama.
Pagal reikalavimus vienoje vietoje – tvarte ar tvartų grupėje – daugiau kaip 1 200 sąlyginių gyvulių laikantys ūkininkai turi parengti bendrą mėšlo ir srutų tvarkymo planą, kuriame būtų numatyta ne mažiau kaip 75 proc. viso susidariusio mėšlo ir srutų kiekio. Plane turi būti nurodytas susidarančio mėšlo ir srutų kiekis, valdomos žemės plotas, sudarytos sutartys su kitais žemės valdytojais dėl mėšlo ir srutų naudojimo tręšimui ar kitokiam naudojimui, pavyzdžiui, komposto arba biodujų gamybai. Planas turi būti sudaromas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.