Search
Pradžia

Beveik 160 mokinių ir mokytojų iš įvairių Kėdainių miesto bei rajono mokymo įstaigų turėjo progą dalyvauti neeilinėje pamokoje. Jaunuoliai karštą vasaros rytą sėdo į mokyklinius autobusiukus, nuvyko į tolimąsias Krakių apylinkes ir susirinko Šilainių miške prie paminklo, skirto 1944 metais gruodžio 16 dieną ten vykusiam partizanų, vadovaujamų Vlado Pabarčiaus, mūšiui prieš sovietų kariuomenę atminti.

Čia jiems Kėdainių daugiakultūrio centro vadovės Audronės Pečiulytės iniciatyva buvo suorganizuota gyvoji pamoka, kurios metu apie partizanų kovas, jų kasdienybę bei likimus pasakojo trys partizaninių kovų laikotarpio rekonstruktoriai iš Kauno – Lietuvos genocido aukų tyrimo centro istorikas dr. Darius Juodis su karo istorijos klubo nariais, apsirengusiais rekonstruotomis Lietuvos partizanų uniformomis, ginklais. 

Būryje – iki 300 partizanų

Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras pradėjo vykdyti Kėdainių rajono savivaldybės finansuotą projektą „Jie tikėjo, kad mes būsime laisvi“. Pirmasis projekto renginys − edukacinis žygis „Partizanų takais Kėdainių krašte“, vėliau, jau rudenį, numatoma ir daugiau edukacinių renginių, skirtų pokario partizanų kovoms atminti.

„Visi susirinkome Pušynės mūšio vietoje, kuri yra tarp Svilių, Pajieslio, Plinkaigalio. Šiuose miškuose nuo 1944 metų vasaros bazavosi pats didžiausias Kėdainių krašte leitenanto, gerai išmaniusio karo taktiką, Vlado Pabarčiaus partizanų būrys. Jame vienu metu buvo nuo 250 iki 300 vyrų“, – pasakojo A. Pečiulytė. Šis būrys vyrų kasė didelius bunkerius, turėjo nemažai ginklų.

1944 metais Sovietų sąjunga metė gausias pajėgas, kad užslopintų partizaninį judėjimą, buvo pradėti kurti stribų būriai. „V. Pabarčiaus būrys dažnai surengdavo pasalas, apšaudydavo kariuomenę, stribus, partinius, politinius veikėjus. Tai iššaukė represijas – buvo suorganizuoti didžiuliai NKVD daliniai, kurie pradėjo šukuoti miškus. Ir pats didžiausias mūšis įvyko 1944 m. gruodžio 16 d. šiame Pušynės kaime“, – istorinius faktus dėstė pašnekovė.

Aplankė žūties vietą

Todėl buvo sugalvota vaikus atvežti į gyvą istorijos pamoką būtent į mišką, istorinius įvykius menančią vietą, o ne pasakoti šią istoriją bei apie partizanus klasės suole, mokykloje. „Išgirdę pasakojimus apie partizanų mūšius, kasdienybę mokiniai pajunta autentiką, sužino, kas vyko tais baisiais 1944–1953 metais mūsų krašte. Tokie susitikimai palieka gilų įspūdį, suteikia daugiau žinių apie gimtojo Kėdainių krašto istoriją ir ugdo pasididžiavimo jausmą mūsų kraštiečių didvyriškais darbais“, – sakė A. Pečiulytė.

Vėliau žygio dalyviai, pasivaišinę koše, vyko į Padotnuvio kaimą, kuriame 1952 m. spalio 2 d. žuvo paskutinysis Prisikėlimo apygardos vadas Juozas Paliūnas-Rytas. Buvusios sodybos, kurioje slapstėsi partizanų vadas, vietoje dabar stovi paminklas.

Stengiasi atkurti kuo autentiškiau

Su vaikais bendravę karo istorijos klubo nariai pasakojo, kad tokių susitikimų su jaunimu labai laukiantys ir teigia, kad džiaugiasi galėdami su šiuo tragišku Lietuvos istorijos laikotarpiu supažindinti mokinius. „Mes esame istorijos rekonstruktoriai, užsiimame partizaninės kovos rekonstrukcija – atkuriame partizanų drabužius, renkame apie juos duomenis, savo rezultatus pristatome visuomenei. Partizanų uniformų pasiuvimas yra gana ilgas procesas, stengiamės nepraleisti detalių, nes norime atrodyti kuo autentiškiau, palyginus su tais laikais“, – kalbėjo istorikas D. Juodis.