Vytauto parko kaimynystėje esančių daugiabučių gyventojai vėl raštu kreipėsi į rajono vadžią – merą ir savivaldybės tarybos narius. Jie piktinasi iki šiol parke tvyrančiu erzeliu, kurį sukelia triukšmingas jaunimas. Keliama ir kita aktuali problema – darbininkams parke išpjovus dalį medžių, tik kilus visuomenės protestams, dalis jų buvo atsodinta. Tačiau pasodintais medeliais, panašu, jog nebuvo kam pasirūpinti, dėl to kai kurie jų baigia sunykti.

Medžių naikinimas iššaukė visuomenės protestą

Po kilusio visuomenės pasipiktinimo Vytauto parke iškirstais medžiais bei grupei gyventojų įteikus raštišką reikalavimą pasiaiškinti, Kėdainių valdantieji nusprendė parodyti, kaip rūpinasi miesto augmenija.

Savivaldybė suskubo išplatinti informaciją apie tai, jog ketinama sodinti naujus medžius bei prašė gyventojų patarimų, kuriose vietose tai reikėtų padaryti pirmiausia.

Tačiau pirmiausia komunikacinę krizę stojo gesinti daugiausia narių savivaldybės taryboje turinčio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ nariai. Keliolika žmonių, tarp kurių buvo ir savivaldybės vadovai, liepos viduryje, kepinant karščiams, parke pasodino keliolika medelių.

Tačiau vietos gyventojai stebisi – keli medeliai jau baigia nudžiūti. Tikriausiai juos sodinę rajono politikai pamiršo, jog sodinukus būtina ir palaistyti.

Nors vietoj nukirstųjų medžių ir buvo pasodinti nauji medeliai, tačiau pastarųjų vaizdas šiandien yra apgailėtinas – medelių lapai pageltę, susisukę, o kai kurie augalai išvis be žalumos.

Savo pastabas apie taip, kur iš tiesų reikia sodinti medelius, kaip juos prižiūrėti, kėdainiečiai raštu išsakė kreipimesi į rajono merą bei savivaldybės tarybos narius.

„Žinią apie pažadą sodinti medžius Kėdainių mieste sutikome tikrai džiaugsmingai.<…> Sutinkame: prie Specialiosios mokyklos, Respublikos, Chemikų gatvių, prie „Šoros“, prie parduotuvės „Norfa“, prie ligoninės ir kitur. Tikimės, kad savivaldybėje yra anksčiau paruoštas miesto apželdinimo, tvarkymo ir priežiūros planas – tad vykdykime jį, jei reikia, pakoreguodami“, – teigiama 35 kėdainiečių pasirašytame kreipimesi.

Parodomoji akcija ar nemokšiškumas ?

Pasidžiaugę gražiais valdžios pažadais, žmonės konstatuoja faktą – plačiai paviešintas medelių sodinimas Vytauto parke baigėsi itin liūdnai. Pasak žmonių, dėl to kaltas nemokšiškas sodinimas bei nesuvokimas, kad pasodintus medelius dar reikia ir palaistyti.

„Bet norime pamąstyti ir vėl paklausti apie Vytauto parką. Taip, atsodinta trylika medelių, šią akciją išryškinant spaudoje ir televizijoje. Tačiau trys – penki medeliai jau miršta, kovoja su sausra, nepriežiūra, nemokšišku pasodinimu, nelaistymu, štai vienas medelis vis dar turi vieną lapą ir ryžtingai kovoja už savo egzistenciją“, – rašoma kėdainiečių kreipimesi.

Žmonės atkreipia valdžios dėmesį į liūdną faktą – Kėdainiai – labiausiai užterštas šalies miestas. O pačiuose Kėdainiuose didžiausias užterštumas – J. Basanavičiaus, Respublikos ir Liaudies gatvėse.

„Jos yra triukšmingos, labiausiai užterštos, nes beveik visi maršrutiniai autobusai kursuoja minėtomis gatvėmis. Šalia yra prekybos centrai, prekyvietės, autobusų stotis, degalinės ir miestą kertanti pagrindinė gatvė – magistralė“, – teigia kėdainiečiai.

Pasodinus medžius, nereikėtų užmiršti jų priežiūros

Gyventojai pastebi akivaizdžią problemą – medžius ruošiamasi sodinti ne ten, kur didžiausias užterštumas, bet Nevėžio upės pakrantėje.

„Kiek nustebome sužinoję, kad pirmiausia medeliai bus sodinami Skongalio gatvėje – pievoje, greta upės, kur nėra tokios taršos. Todėl mes siūlome pirmiausia apsodinti minėtas užterščiausias gatves ir plotus aplinkui jas. Siūlome sodinti medžius prie gatvių net dviem eilėmis – alėjomis.

Reikėtų atrinkti greičiausiai augančius, nelepius, lapingus medžius ir pasodinti svyruoklius gluosnius vietoje nupjautų ir sužalotų (paverstų pagaliais) Vytauto parke. Nesiūlome sodinti kaštonų, nors jie gražūs ir greitai auga, bet yra puolami kenkėjų“, – rašo kėdainiečiai.

Ką daryti, kad nepasikartotų tragikomiška istorija, kai liepos viduryje, per pačius karščius judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ pasodinti medeliai, pasak gyventojų, jau baigia nunykti? Kėdainiečiai negaili patarimų, kurių svarbiausias – pasodinus medelius nepamiršti jų priežiūros.

„Galima sodinti šalia medžių ir krūmus, kurių nereikia genėti, nes miestui reikia daugiau lapijos, tai yra – gamtos plaučių. Kiekvieną medelį reikėtų pasodinti tinkamai pripilant medžio drožlių, kurios ilgai laiko drėgmę, puošia medžius ir lengvina priežiūrą.

Siūlome išgenėti visur mieste visas sausas šakas ir nupjauti visus sausus medžius (Vytauto parke tokių, nepaisant kirtimų ir genėjimų, dar yra likę). Pasodinus medžius, nereikėtų užmiršti jų priežiūros“, – akcentuojama gyventojų kreipimesi.

Parke – ratuoti, žviegiantys ir cypiantys paaugliai

Apie tai, jog Kėdainių rajono savivaldybė sulaukia nemažai Vytauto parko pašonėje, daugiabučiuose, gyvenančių žmonių skundų dėl nesiliaujančio triukšmo, rašyta jau ne kartą. Tiesiog Kėdainiuose nutiko tai, kas būdinga visiems miestams. Sukūrus naują, visai šeimai skirtą, patrauklią laisvalaikio erdvę vieni ja džiaugiasi, o kiti piktinasi netylančiu alasu.

Nors savivaldybės atstovai minėjo, jog pradėjus veikti parke sumontuotoms vaizdo stebėjimo kameroms su netinkamai besielgiančiais parko lankytojais kovoti bus paprasčiau, panašu, jog padėtis nepakito. Žmonės ir toliau skundžiasi iki vėlumos netylančiu triukšmu.

„Kitas dalykas. Paties Vytauto parko įrenginių, statinių, Vytauto paminklo apsauga, priežiūra, lankytojų elgesys.

Aplink Vytauto parką esančių daugiabučių namų gyventojai jaučiasi tapę įkaitais ir akcentuoja, kad jie gyvena ne pramogų zonoje, bet „miegamajame“ rajone, tad turi teisę į ramybę ir poilsį. Tačiau, pasak jų, ši teisė iki šiol nėra ginama.

Iki šiol nesuprantame, kokia Vytauto parko paskirtis. Ar tai pramogų, ar poilsio, ar atrakcionų, žaidimų, lenktynių, vaikų ir paauglių žviegimo, cypimo, kamuolių mėtymo į medžius, važiavimo paspirtukais ir dviračiais per fontaną, netgi į namelį įvažiuojant dviračiais, šunų vedžiojimo vieta?

Tai yra (vyksta – red.) nepaisant stebėjimo kamerų ir draudžiamųjų ženklų. Mums įdomu, kiek buvo iki šiol nubausta pažeidėjų“, – rašoma rajono valdžiai adresuotame rašte.

Į neviltį varo parke netylantis triukšmas

Žmonės akcentuoja – jie gyvena ne pramogų zonoje, bet „miegamajame“ rajone, tad turi teisę į ramybę ir poilsį. Tačiau, pasak jų, ši teisė iki šiol nėra ginama.

„Tėvai dažnai netramdo savo vaikų netinkamo elgesio arba visai į tai nekreipia dėmesio. Būtų gerai, kad minėtame parke būtų iškabintos išsamios lankytojų elgesio taisyklės viešoje vietoje ir nurodyta atsakomybė.

Viskas įrengta šalia daugiabučių namų, tai yra miesto miegamojo rajono, kur, atėjus 22 val., turėtų būti visiška ramybė, kaip įprasta pasaulyje.

Deja, nors apie tai daug kartų kalbėta, rašyta, iki šiol triukšmas dažną vakarą tęsiasi iki vėlyvos nakties. Labai dažnai skambinam policijai. Todėl prašome primygtinai užtikrinti šiame miegamajame rajone ramybę, kurią garantuoja Konstitucija“, – laišką rajono merui ir savivaldybės tarybos nariams baigia kėdainiečiai.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Joana

    Matant, kaip džiaugiasi fontanu ir įrengimais, skirtais vaikų žaidimams ir girdint, kaip tie vaikai žvėriškai spygauja išversta gerkle. Jie tą daro ne vien šokinėdami per šalto vandens čiurkšles, bet ir supdamiesi sūpynėmis, laipiodami bei lakstydami po namelius . Atrodo, kad tie vaikai neturi nei tėvų, nei mokytojų, kas jiems paaiškintų, kaip reikia elgtis viešoje erdvėje.
    Čia dažnai būna ir suaugusių žmonių. Mažamečiai ateina kartu su mamyte,tėveliu ar seneliais. Juk jie galėtų paauklėti triukšmaujančius. Deja, šitie suaugusieji tik pasyviai stebi. Gal nesusipranta, o gal jiems toks triukšmas labai patinka?
    Beje, kai viena gretimo namo gyventoja paprašė čia prie fontano su anūkais esančią močiutę, kad toji sudraustų triukšmadarius. Pastaroji atsakė: “ Ar turi dantis?“

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.