Kėdainiuose bei kai kuriose rajono gyvenvietėse jau netrukus daugiabučiai namai pasidengs pastoliais – čia bus pradėti namų renovavimo darbai. Tikimasi, kad šiais metais, jei bus gautas ne tik gyventojų, bet ir Būsto energijos taupymo agentūros bei banko pritarimas, bus pradėta net devyniolikos daugiabučių namų renovacija. Numatoma, kad darbai vyks ne tik mieste, bet ir didesnėse kaimiškosiose gyvenvietėse – Pelėdnagiuose, Akademijoje, Vainotiškėse.

Daugiabučių namų renovacija naudinga ne tik juose gyvenantiems žmonėms, bet ir puošia apylinkes.

Vis dėlto, ne visų daugiabučių namų gyventojai ryžtasi „lįsti į skolas“ ir pradėti savo gyvenamojo namo renovacijos darbus. Argumentuodami pinigų stygiumi, jie priversti renovacijos darbų atsisakyti.

Tačiau ar ateityje šio poelgio jiems neteks gailėtis? Juolab kad daugiabučiai namai su kiekvienais metais tik sensta, o valstybės teikiama parama dėl augančios konkurencijos kasmet tampa vis mažesnė.

Bijo prarasti galimybę renovuotis

Nors renovacijos darbų nauda didžioji dalis žmonių, gyvenančių senos statybos daugiabučiuose, supranta, tačiau ne visi noriai sutinka pasirašyti už renovaciją ir pradėti namų modernizavimo darbus.

Gyventojai to atsisako motyvuodami tuo, kad renovacijai neturi pinigų, be to, baugina nežinia dėl būsimų darbų kokybės. Dažnam atrodo, jog dabartinė namo bei jo infrastruktūros situacija ir taip yra gera. Tačiau toks požiūris yra gana trumparegiškas.

Kraštiečiams, gaunantiems kompensacijas iš seniūnijos, yra padengiamos visos renovacijos išlaidos šimtu procentu. Tą įsipareigojusi atlikti valstybė. Tai didžiulis palengvinimas sunkiau besiverčiantiems gyventojams.

Tiesa, daugiabutis namas negali būti renovuojamas ir dėl kitų problemų, pavyzdžiui, turimų namo gyventojų skolų už komunalinius patarnavimus. Tačiau baimė, kad namas nebus renovuotas dažnai būna didesnis nei pati pati renovacija, tad gyventojai ryžtasi netgi „susimesti“ skolininkui ir padengti jo skolas, kad tik nedingtų namo modernizavimo galimybė.

Po renovacijos miestas taptų gražesnis

Pasak Alvydo Kleivos, bendrovės „Kėdainių butai“ laikinojo vadovo, šiais metais yra vykdomi baigiamieji renovacijos dokumentų tvarkymo etapai.

„Mūsų mieste ir rajone yra parengta 15 investicinių projektų, kurie yra pristatyti gyventojams. Netrukus jie bus paruošti siuntimui ir vertinimui į Būsto energijos taupymo agentūrą dėl sutikimo skirti finansavimą. Vėliau bus kreipiamasi į banką, kuris patikrins to namo gyventojų mokumą, skolas. Po viso to bus nuspręsta, ar bus teikiamas finansavimas namo renovacijai“, – trumpai eigą iki konkrečių renovacijos darbų pristatė „Kėdainių butų“ vadovas.

Taip pat dar yra turimi keturi projektai, kuriems yra nupirkti arba dar yra perkami projektavimo darbai. Projekte numatomos visos renovacijos detalės ir gyventojų pasirinkti namo atnaujinimo sprendimai. Projektas derinamas su miesto architektais, savivaldybe, priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ESO ir kitomis institucijomis.

„Taigi, optimistiniais skaičiavimais, jei būtų gautas gyventojų pritarimas, suteiktas darbų finansavimas, šiais metais darbų turėtume tikrai daug ir Kėdainiai neabejotinai taptų gražesni“, – akcentavo A. Kleiva.

Kelia grėsmę turtui ir sveikatai

Daliai gyventojų vis dar sunkiai suvokiant renovacijos esmę, A. Kleiva teigė, kad po renovacijos praėjus metams, gyventojams finansiniai būsto išlaikymo kaštai sumažėja net apie 50-70 proc. „Žinoma, gyventojai moka už renovaciją, tačiau ji atsiperka. Taip pat sumažinama emisija (teršalų patekimas į aplinką) – renovuotas namas į aplinką išleidžia net apie 18 tonų mažiau kenksmingų medžiagų.

Tai – didžiuliai kiekiai, todėl mūsų oras tampa švaresnis. Taip pat, jei gyventojas norėtų parduoti savo butą, renovuotame name parduodamo buto pardavimo kaštai vidutiniškai pakyla (remiantis respublikos rodikliais) nuo 10 iki 30 proc. Taip gaunama daugiau pajamų“, – renovacijos pliusus pristatė pašnekovas.

Ypatingai jaunos šeimos noriai investuoja ir didesnes pinigų sumas į renovaciją. Tačiau pasitaiko tokių namų, kuriuose gyvena vyresnio amžiaus žmonės, tad jie labiau linkę rinktis pigesnį variantą. Visa tai yra gyventojų valia, juolab, kad noras ir poreikis renovuotis savo gyvenamąjį namą kyla iš būtent pačių gyventojų, mes jokios prievartos netaikome.

Bendrovės „Kėdainių butai“ vadovas Alvydas Kleiva

Kartais renovacija yra būtina, kad būtų išvengta avarinių situacijų ir didelių nuostolių. Pavyzdžiui, dar 1965 metais statytas pastatas jau yra ne tik fiziškai, bet ir morališkai pasenęs, net gali kelti grėsmę žmonių turtui, jų saugumui.

„Tokio namo visos komunikacijos yra pasenusios, supuvusios, vos ne dienų klausimas, kada atsitiks kokia nelaimė, vandens užliejimas. Jau turime tokių atvejų mūsų administruojamuose namuose“, – pasakojo A. Kleiva.

Poreikis kyla iš pačių gyventojų

Gyventojai gali pasirinkti, ką norėtų renovuoti, tačiau svarbiausia – namo sienų, pamatų bei stogo šiltinimas. Šiltinant pastatą orientuojamasi ne į C, tačiau į aukštesnę, B klasę. Taip pat pasirinkimų sąraše yra galimybės keisti elektros laidus, vamzdynus, stovus, yra atliekami dažymo darbai. Tačiau visų darbų apimtis priklauso nuo gyventojų turimų finansinių lėšų, tad ieškoma įvairių variantų.

Bendrovės „Kėdainių butai vadovas A. Kleiva teigė, kad po renovacijos
praėjus metams, gyventojams finansiniai būsto išlaikymo kaštai sumažėja net apie 50-70 procentų.

„Ypatingai jaunos šeimos noriai investuoja ir didesnes pinigų sumas į renovaciją. Tačiau pasitaiko tokių namų, kuriuose gyvena vyresnio amžiaus žmonės, tad jie labiau linkę rinktis pigesnį variantą. Visa tai yra gyventojų valia, juolab kad noras ir poreikis renovuoti savo gyvenamąjį namą kyla iš būtent pačių gyventojų, mes jokios prievartos netaikome“, – pabrėžė A. Kleiva.

Yra paskaičiuota, kad renovacijos kaina gali kisti – vidutiniškai, ji svyruoja tarp 100-200 eurų už kvadratinį metrą. Taigi, bendra suma vienam butui gali būti ir 4,5 tūkst. eurų, gali būti ir 6,5 tūkst. eurų.

Kompensuoja ir valstybė

Gyventojai renovacijos paskolą įsipareigoja mokėti ir kreditą grąžinti per 20 metų. Tačiau prie renovacijos išlaidų mažinimo prisideda ir valstybė: ji įsipareigojusi padengti iki 30 proc. projekto vertės.

„Be to, gyventojams, gaunantiems kompensacijas iš seniūnijos, yra padengiamos visos renovacijos išlaidos šimtu procentu. Tą įsipareigojusi atlikti valstybė. Tai didžiulis palengvinimas sunkiau besiverčiantiems gyventojams“, – pažymėjo A. Kleiva

Iki šiol „Kėdainių butai“ jau yra renovavę apie 30 daugiabučių namų, namus renovuojasi ir daugiabučių namų bendrijos.

Prieštaraujančių nebuvo

Vytautas Bička, Kėdainių miesto seniūnijos Taikos seniūnaitijos seniūnaitis teigė, kad didžioji dalis šiame kvartale esančių namų yra gana seni, statyti 1960-1965 metais, tad renovuoti juos yra būtina. Tą puikiai supranta ir patys šių daugiabučių namų gyventojai, patys pageidaujantys renovacijos.

„Mano paties namas jau yra renovuotas, tad šiuo metu tiek aš, tiek kaimynai džiaugiasi šiltomis patalpomis, jose liko mažiau drėgmės. Pakeisti ir radiatoriai, kurių skleidžiamą šilumą galima reguliuoti individualiai. Šilumos daugiau, mokėti reikia mažiau.

Tiesa, renovacijos metu nebuvo pakeisti ar naujai įstiklinti balkonai, tad šilumos nuostolių būtų buvę dar mažiau. Namų renovacija yra tikrai naudinga, reikalinga ir būtina. Šioje seniūnaitijoje gyvenantys žmonės supranta renovacijos naudą, nebuvo tokių namų, kurių didžioji dauguma gyventojų būtų buvę griežtai prieš namo modernizavimą“, – kalbėjo V. Bička.

Panašios naujienos