„Man neįdomu nueiti į parduotuvę ir nusipirkti būtiną daiktą, kuris palengvintų buitį ir gyvenimą. Daug mieliau vieną ar kitą prietaisą pasidaryti pačiam“, – apie pomėgį konstruoti sakė kėdainietis Jonas Mickevičius. 

J. Mickevičius, padedamas bičiulio Kazio, sukonstravo aparatą, kuris palengvina žaisti stalo tenisą vienam – skirtingai užprogramavus paduoda iki 60 kamuoliukų.

J. Mickevičius, padedamas bičiulio Kazio, sukonstravo aparatą, kuris palengvina žaisti stalo tenisą vienam – skirtingai užprogramavus paduoda iki 60 kamuoliukų.

Aktyvų gyvenimą mėgstantis kėdainietis, daugeliui kraštiečių pažįstamas kaip puikus šachmatininkas, jau kurį laiką neabejingas stalo tenisui. Šia sporto šaka vyriškis sudomino ir savo keturiolikmetes dukras Eitvilę bei Gedmantę.
Mergaitės vis dažniau prašo tėčio kartu užsukti į namų sporto salę, kur stovi stalo tenisas ir pažaisti šį judrų bei loginį žaidimą.
„Labai džiaugiuosi, kad dukros domisi ne tik mokslais, menais, bet ir sportu. Tačiau aš ne visada galiu skirti mergaitėms laiko tiek, kiek jos norėtų. Kadangi aktyviai dalyvauju šachmatų bei šaškių varžybose, tai neretai tenka pasėdėti prie lentos ar kompiuterio treniruojantis. Vadinasi, stalo tenisui lieka vis mažiau laiko. Dažniausiai jį susiruošiu žaisti anksti rytais, kai dukros dar miega. Pačios merginos dviese nori žaisti retai, nes pradeda pyktis. Teko galvoti, kaip išspręsti problemą – juk norint tobulinti žaidimą, reikia rasti, kas paduotų kamuoliukus. Internete radau informacijos, kad galima nusipirkti tai darantį aparatą. Tačiau esu toks žmogus, jog nemėgstu eiti lengviausiu keliu“, – pasakojo J. Mickevičius.
Technikai ir konstravimui neabejingas kėdainietis savo nuogąstavimais pasidalijo su geriausiu draugu Kaziu, kuris ne kartą patarė, kaip sukonstruoti vieną ar kitą mechanizmą. Keletą vakarų pasėdėję vyrai nutarė patys padaryti kamuoliukų padavimo aparatą. Pasirodo, greitai gimusi idėja pareikalavo maždaug pusmečio, kol buvo baigta įgyvendinti. „dabar tenisą galime žaisti kada norime – turime puikų kamuoliukų padavimo aparatą. Jį su Kaziu sukonstravome iš seno spausdintuvo. Tad naujojo pagalbininko savikaina – maždaug 60 eurų, neskaitant darbo sąnaudų“, – puikiu daiktu džiaugėsi J. Mickevičius.
Ties pasiektu rezultatu bendrovėje „Lifosa“ dirbantis elektrikas nesustoja. Jau kuris laikas Jono Mickevičiaus galvoje sukasi mintys, kaip maksimaliai išnaudoti saulę ir vėją pasigaminant namų ūkiui reikalingą elektros energiją. „Artimiausiuose planuose – saulės baterijos gamyba ir vėjo generatoriaus konstravimas. Manau, kad bičiulis Kazys padės mano svajonėms ir norams tapti tikrove ir netrukus galėsiu pasigirti, kad aš savo gyvenimą pasitobulinau paties sukurtais aparatais“, – optimizmo nestokoja nagingas vyriškis.

Panašios naujienos