VšĮ Kėdainių PSPC psichinės sveikatos skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Aistė Leleikienė Lietuvos sporto universitete (LSU) apgynė biologijos mokslo krypties daktaro disertaciją  „Fizinio aktyvumo poveikis depresija sergančiųjų protiniam darbingumui“ (vadovas prof. habil. dr. Albertas Skurvydas) ir tapo biomedicinos mokslų daktare. Disertacijos gynimo tarybos posėdyje, kuris buvo viešas, dalyvavo ir Kėdainių PSPC atstovai, kolegės iš psichiatrijos skyriaus bei visas būrys palaikančiųjų – sutuoktinis, tėvai, brolio šeima, draugai, kolegos doktorantai, Jaunųjų psichiatrų asociacijos atstovai, studentai, kuriems A. Leleikienė skaito paskaitas Lietuvos sporto universitete, ir LSU darbuotojai.

Apie fizinio aktyvumo naudą

A. Leleikienė, 2012 metais baigusi LSMU ir įgijusi magistro kvalifikacinį laipsnį ir medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, 2013 metais įstojo į LSU ir Tartu universiteto bendros biologijos doktorantūros studijas taikomosios biologijos ir reabilitacijos katedroje. Studijuodama penkerius metus ji parengė mokslinį darbą tema – „Fizinio aktyvumo poveikis depresija sergančiųjų protiniam darbingumui“, kurį pristatydama, pateikė problemą, tikslus, uždavinius, gautus tyrimo duomenis ir išvadas.

,,Labai svarbu kalbėti apie fizinį aktyvumą, kadangi būtent fizinis aktyvumas gali daryti tam tikrus pokyčius mūsų galvos smegenyse. Yra nustatyta, kad fizinis aktyvumas veikia tas pačias struktūras, kurios yra pažeidžiamos depresijos metu. Tyrimo metu norėjau įvertinti fizinio aktyvumo įtaką depresija sergančių gyvenimo kokybei, taip pat įvertinti judesių greičio ir tikslumo pokyčius, remiantis greito mokymosi strategija, įvertinti ir palyginti jėgos fizinių pratimų, aktyvių video žaidimų ir grupinių aerobinių treniruočių įtaką depresija sergančiųjų fizinei būklei ir kognityvinėms fukcijoms arba protiniam darbingumui”, – pristatydama mokslinį darbą sakė doktorantė.

Mokslinio darbo išvados bus pritaikomos praktikoje

Kaip komentavo A. Leleikienė, visi pacientai, kurie pirmą kartą atliko fizinius pratimus, sutiko toliau juos tęsti. Sunkiausia buvo išjudinti tą pacientą, kuris yra ligoninėje ir savaitę guli lovoje, prašyti teko kiekvieną dieną, kad jis keltųsi ir pradėtų daryti mankštą. Tačiau daugumai pakako tik vieno karto pabandyti, kad po to jis pats neberagintas tęstų mankštas. Labai svarbu, kad depresija sergantys pacientai sugebėtų atrasti sau tinkamą ir mėgiamą veiklą, juk vienam patinka bėgti, kitam vaikščioti, dviračiu važiuoti. ,,Labai dažnai žmogus, iki atsigulimo į stacionarą, daug laiko praleidžia gulėdamas, jam vystosi raumenų atrofija, tokiam pacientui kiekvieną dieną duoti intensyvų fizinį krūvį būtų netgi žalinga, todėl labai svarbu jį paskirstyti. Aš analizavau tas intervencijas, kurios galėtų būti taikomos klinikinėje praktikoje, stacionarinio gydymo metu. Tie pacientai, kurie lankosi ambulatoriškai, irgi klausia, kaip pradėti lankyti šiuos užsiėmimus. Svarbu, kad žmogus judėtų. Pastebėta, kad grupinė veikla gali gerinti nuotaiką, didinti motyvaciją”, – tyrimo išvadomis dalinosi gydytoja psichiatrė.

,,Džiaugiuosi savo disertacija, matau joje prasmę, didžiąją jos dalį rengiau jau dirbdama Kėdainiuose. Kėdainių ligoninės psichiatrijos skyriuje mes jau vienerius metus taikome fizinio aktyvumo treniruotes pacientams, sergantiems visomis psichikos ligomis. Tas motyvavimas ir kalbinimas eiti į mankštą vyksta kiekvieną dieną, kiekvienos vizitacijos metu vis klausiame, ar eisite į mankštą, ar buvote mankštoje vakar. Pirmą gydymosi savaitę labai dažnai išgirstu žodį ,,ne”, bet po pirmo nuėjimo matosi, koks žmogus laimingas grįžta iš treniruotės, nes jau po pirmos treniruotės yra ūmus paveikis opioidiniams (laimės suteikiantiems) receptoriams. Matant tuos veidus, jų aktyvumą ir norą toliau eiti ir dar pakalbinant kaimynus, tai yra didelis džiaugsmas. Aš tame matau didelę prasmę ir tikiuosi, kad tai plis tik toliau”, – sakė darbą pristačiusi A. Leleikienė, prisipažinusi, kad būtent tokios temos darbo ėmėsi dėl to, kad norėjo pagerinti pacientų būklę, savo darbo rezultatus pritaikant kasdien tiesiogiai bendraujant su pacientais.

Disertacijos nauda neabejoja

,,Šis darbas yra tipinis, kuriame bandoma naujausius molekulinės biologijos atradimus pritaikyti ne tik sveikų žmonių sveikatos stiprinime, bet ir gydyme – nuo molekulės iki sistemų fiziologijos. Idėja labai paprasta – pacientams, sergantiems depresija galima padėti labai paprastai – greito mokymosi metu, atliekant aerobinius pratimus arba žaidžiant bei atliekant jėgos pratimus. Išvados gana įdomios, jas galima taikyti praktikoje. Naujausios medicininės analizės rodo, kad priklausomai nuo paciento pažeidimo lygmens, nugali fiziniai pratimai. Taigi, aš labai džiaugiuosi, kad mūsų universitete atsirado jauna doktorantė, kuri baigusi LSMU domisi psichiatrija ir ypač depresija sergančių žmonių gydymu, t. y, jų kognityvinių funkcijų atstatymu. Šiandien turime stiprią disertaciją apie fizinio aktyvumo poveikį ne tik sveikiems žmonėms, bet ir sergantiems depresija. Tie darbai dar tęsis, nes čia yra tik pradžia. Šiuo darbu prisidėjome prie pasaulinio judėjimo, kaip fiziniai pratimai atlieka sveikatinimą”, – apibendrino doktorantės darbą jo vadovas prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.

Disertacijos gynimo tarybos posėdžio metu pasisakė ir kiti tarybos nariai, pareiškė savo pastebėjimus, pastabas, uždavė klausimus.

Prieš disertacijos gynimą – intensyvus fizinis aktyvumas

Pati doktorantė savo mokslinio darbo gynimo dieną sakė, kad jaučiasi tvirtai ir nesijaudina. ,,Galbūt dėl to, kad tris dienas prieš gynimą pati sau taikiau intensyvų fizinį aktyvumą – laiką leidau prie jūros, plaukiojau, su vyru važinėjomės dviviečiu dviračiu, o svarbiausia buvo – gerai išsimiegoti. Todėl gynimo dieną galėjau susidoroti su stresu”, – plačiai šypsodamasi kalbėjo A. Leleikienė.
Sulaukusi šiltų sveikinimo žodžių ir glėbio gėlių, neslėpdama džiaugsmo ji sakė už savo pasiekimus pirmiausia norinti padėkoti savo tėveliams, kurių dėka jos gyvenime susiformavo tikrosios vertybės.

,,Niekada mūsų šeimoje nebuvo skatinama mokytis, tobulėti, siekti – visa tai buvo savaime aišku, patys tėveliai yra labai unikalūs ir labai siekiantys, suteikė visas sąlygas, kad galėčiau būti čia ir mokytis. Atvyko brolis su šeima, kuris visada labai palaikė, net jų penkerių metų dukrytė ramiai išklausė visą disertacijos gynimą. Ačiū vyrui Giedriui, kuris manęs nuo vidurinės mokyklos baigimo laukė, kol aš studijuosiu ir pabaigsiu visas studijas. Jis yra taip pat didžiausias kaltininkas, kad aš tęsiau studijas LSU, nes būtent mano vyras atvedė mane į šį universitetą, kadangi jis pats yra šio universiteto absolventas. Aš esu dėkinga visam universitetui ir jo bendruomenei – įspūdžiai, nuotaika ir visos akimirkos yra pačios geriausios”, – džiugiomis emocijomis tryško ką tik biomedicinos mokslų daktare tapusi Aistė Leleikienė.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.