Prasidėjus grybavimo sezonui, dažnas traukiame į miškus ir skubame prisirinkti šių miško gėrybių. Gražuoliais grybais mirgėte mirga socialiniai tinklalapiai, jų gausu turguose, prekiaujama pakelėse. Gamindami patiekalus iš grybų ar ruošdami jų atsargas žiemai, ne kiekvienas žinome, kuo jie naudingi žmogaus organizmui, o galbūt kartais gali ir pakenkti. Kuo mums vertingi grybai, kokių vitaminų galima juose rasti, galbūt jie turi ir gydomųjų galių, kokios kategorijos žmonėms jų geriau vengti, kaip elgtis apsinuodijus grybais bei kaip pasireiškia pirmieji apsinuodijimo simptomai, pasakoja VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Rima Radavičienė.

VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Rima Radavičienė grybus rinkti ir valgyti ragina labai atsakingai.

VšĮ Kėdainių PSPC šeimos gydytoja Rima Radavičienė grybus rinkti ir valgyti ragina labai atsakingai.

Vadinami miško mėsa
Grybai yra vieni seniausių žmogaus vartojamų maisto produktų, ne veltui grybai dėl maistingųjų medžiagų vadinami miško mėsa. Grybai – vertingas maisto produktas, kuriame yra riebalų, angliavandenių, baltymų, mineralinių druskų, aromatinių medžiagų, vitaminų.
Lietuvos miškuose auga apie 400 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų maistui yra tik apie 100 rūšių, kiti – menkaverčiai. Pasitaiko, kad žmonės per neapsižiūrėjimą, iš miško parsineša ir nuodingų grybų, todėl grybaujant ir vėliau tvarkant juos reikia būti itin atidiems.
Ypač naudingi baravykai, raudonviršiai, rudmėsės, voveraitės. Grybai turi labai daug ląstelienos, vandens (84–95 proc.) ir nemažai (4–6 proc.) blogai įsisavinamos medžiagos – chitino. Daugumos grybų rūšių kepurėlės yra maistingesnės už kotus, todėl grybus patartina supjaustyti smulkiau, ypač kotelius, kuriuose yra daugiau chitino.

Turi vitaminų
Mineralinėmis medžiagomis grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalcio ir kalio kiekiu prilygsta žuviai. Suvalgius 100 gramų kelmučių organizmas gauna vario ir cinko paros normą. Grybuose yra geležies, magnio, mangano, kobalto, nemažai baltymų (ypač džiovintuose), riebalų bei angliavandenių.
Grybuose daug vitaminų B1, B2, D, PP, mažiau A, H, C vitaminų. B vitamino voveraitėse ir makavykuose (geltonuosiuose kazlėkuose) yra ne mažiau kaip mielėse, o PP vitamino grybuose yra beveik tiek pat kiek mielėse ir kepenyse.
Grybai laikomi vienu geriausių augalinės kilmės vitamino PP šaltinių:100 gramų porcijos yra beveik 30 procentų rekomenduojamos paros dozės. D vitamino yra ne mažiau kaip aukščiausios rūšies svieste. Baravykuose, rudmėsėse, voveraitėse yra ir A vitamino, o C vitamino grybuose yra labai mažai.

grybai_6134Naudingiausi jauni ir švieži grybai
Specialistai pataria rinkti jaunus grybus, nes jie yra maistingesni. Geriausia valgyti šviežius, ką tik surinktus grybus juos apdorojus.
Ruošiant atsargas, grybus galima džiovinti, rauginti, sūdyti, marinuoti ar konservuoti sandariai uždaromuose induose.
Ypač atsargiai elgtis su konservuotais grybais dėl pavojaus susirgti labai sunkia liga – botulizmu. Grybus reikia labai gerai termiškai apdoroti, laikyti žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, išmesti stiklainius, kurių dangteliai išpūsti.
Grybai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Juos valgyti nerekomenduojama žmonėms, sergantiems virškinimo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę.

Gali pakenkti
Nuodingiausios Lietuvoje yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Žalsvoji musmirė  (blyškioji) – nuodingiausias grybas pasaulyje. Joje yra nustatyta 16 nuodingų medžiagų. Ji miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvoji musmirė auga pavieniui ir grupelėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde.
Suvalgius žalsvųjų musmirių, sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Išgelbėti ja apsinuodijusįjį retai pavyksta. Išvirta musmirė yra skani, graži, be pašalinio kvapo, todėl valgant nieko negalima įtarti. Ne ką mažiau nuodinga yra smailiakepurė musmirė.
Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius, todėl, prieš vykstant į mišką grybauti, reikėtų pasitikrinti savo žinias apie grybus, kad parsivežus į namus nereikėtų abejoti, ar šis grybas valgomas, ar gali būti nuodingas.

Jeigu apsinuodijote grybais
Apsinuodijimo grybais pasekmės priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai nustatomas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai).
Pirmieji apsinuodijimo simptomai pasireiškia po 2–3 valandų. Žmogų pykina, jis vemia, viduriuoja, išmuša šaltas prakaitas, pakyla temperatūra, kartais mirga akyse. Būklę gali apsunkinti alkoholis.
Kai kurių mirtinai nuodingų grybų poveikis yra klastingas, nes žmogus pasijunta blogai tik po 12 valandų ar po keleto parų (taip nutinka suvalgius žalsvosios musmirės).
O suvalgius nausėdžio, nuodų poveikis pasireiškia net po 17 dienų.
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, būtina sužinoti, kada jis valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą, duoti daug skysčių. Nestabdyti viduriavimo arba jį net sukelti. Nevartoti pieno, alkoholio. Kas 4–5 valandas išgerti maždaug 2 pakelius (po 10–15 gramų) aktyvuotos anglies tablečių.
Įtarus apsinuodijimą grybais, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.

Asta Raicevičienė, VšĮ Kėdainių PSPC atstovė viešiesiems ryšiams

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.