Tomis pačiomis kojomis – ant to paties grėblio

Rinkimų kampanijai įsibėgėjant, dėl mero posto ir teisės ketverius metus valdyti rajoną kovojantys politikai vėl surėmė ietis. Garbingoje politinėje kovoje konkuruojama idėjomis bei argumentais, tačiau kai jų, regis, pritrūkstama – imamasi seniai išbandytos taktikos. Bandoma sumenkinti konkrečius darbus, oponentams paruošiamos purvo vonios. Panašu, kad visuomenė jau išmoko atskirti, kas yra kas.

Nevaldomos emocijos ir informacinė tryda

Pastaraisiais metais Kėdainiuose iš tiesų jaučiamas stiprus proveržis. Vienas po kito iškilo visuomenei reikšmingi objektai, kapitaliai atnaujinami net du pėsčiųjų tiltai, įrengta puiki erdvė vaikams ir jaunimui – neatpažįstamai rekonstruotas nauju traukos objektu neabejotinai tapsiantis Vytauto parkas.

Šiandien susiduriama su viena rimta problema. Rajone iš tiesų vyksta daug akivaizdžiai matomų, visuomenei reikšmingų pokyčių. Ignoruoti jų nepavyksta, tad belieka imtis ne per seniausiai naudotos taktikos – gerus darbus apdrabstyti purvais, visa tai pateikiant per tariamo nemokšiškumo ar kruvinu prakaitu uždirbtų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo prizmę.

Nors visa tai – nediskutuotinas indėlis į visuomenės, visų gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimą, tačiau esama ir tokių, kam vykstantys darbai iššaukia sunkiai tvardomas emocijas, kartkartėmis pratrūkstančias informacine tryda. Ypač, kai norima laimėti rinkimus, ketverius metus valdyti rajoną, o dabartinius savivaldybės vadovus „reikia“ pavaizduoti nieko nesugebančiais nevykėliais. Būtent šia linkme jau kuris laikas uoliai dirba į valdžios olimpą vėl užkopti norinčiųjų revanšistų informaciniu ruporu virtęs leidinys.

Tačiau susiduriama su viena rimta problema. Rajone iš tiesų vyksta daug akivaizdžiai matomų, visuomenei reikšmingų pokyčių. Ignoruoti jų nepavyksta, tad belieka imtis ne per seniausiai naudotos taktikos – gerus darbus apdrabstyti purvais, visa tai pateikiant per tariamo nemokšiškumo ar kruvinu prakaitu uždirbtų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymo prizmę.

Apšviesti viaduką reikėjo asmeninėmis lėšomis?

Šį kartą didžiųjų kritikų žvilgsnis užkliuvo už naujomis spalvomis nušvitusio geležinkelio viaduko. Pasidžiaugti tuo, kad miestas gražėja, pagaliau šiuolaikiškai apšviestas iki šiol niūriai stūksojęs inžinerinis statinys tikriausiai neleidžia ideologinės nuostatos. Juk viskas, kas šiuo metu gero vyksta rajone – arba absoliutus blogis, pinigų švaistymas, arba priešrinkiminiai triukai…
Tad pasistengta apdergti šią gražią idėją, esą viaduko apšvietimas – valdininko svajonės išsipildymas, biudžetui kainavęs „net“ 10 tūkst. „valdiškų“ eurų.

Tarsi savivaldybės darbuotojas būtų už šiuos pinigus prisipirkęs spalvotų girliandų, šokančių ir dainuojančių, raudonų senių šalčių, kitokių kinų liaudies išmonės šedevrų ir jais „pasipuošęs“ savo namus… Nejaugi svajoti miestą paversti dar gražesniu bei patrauklesniu savivaldybės darbuotojui griežtai draudžiama? O gal kūrybingam žmogui miestą gražinti reikėjo už savo asmeninius pinigus? Išleidus visas šeimos santaupas – imti greitąjį kreditą ir nupirkti dar daugiau šviestuvų?..

Galų gale – 10 tūkst. eurų, kurie investuoti į geležinkelio viaduko apšvietimą, beprotiškai didele suma gali pasirodyti tik apie dabartines darbų, projektavimo ir IP standartus atitinkančios įrangos, jos montavimo darbų kainas su PVM neišmanančiai būtybei. Ypač, kai vertinimo kriterijumi tampa pačių pigiausių girliandų ar spalvotų lempučių „akcijinės“ kainos prekybos centre.

Visuomenė jau ne tokia, kaip prieš keliolika metų

Panašu, jog šio literatūrinio opuso autorius (-ė), net ir uoliai stengiantis uoliai įvykdyti užduotį, apšviestą viaduką sumaišyti su purvais, suvokė tikrąjį situacijos absurdiškumą bei tragizmą.
Tačiau galima pasidžiaugti tuo, kad eilinis bandymas pasaulį vaizduoti tik niūriomis spalvomis šįkart neliko nepastebėtas pačių kėdainiečių. Po publikacija savo poziciją išreiškę komentatoriai džiaugėsi, jog kuriama geresnė, jaukesnė aplinka, stebėjosi akivaizdžiai nevykusiu bandymu įgelti valdininkui.

Sveikas protas ir logika šioje situacijoje, regis, nugalėjo. Tik ar į jį atsižvelgs tie, kurie pasaulį mato tik juodomis spalvomis ir tokiu pačiu negatyvu bando apnuodyti žmonių sąmonę? O gal rinkimams nenumaldomai artėjant desperatiškai sukurtų „blogybių“ papliūpų sulauksime tik daugiau? Belieka pasidžiaugti, jog Kėdainių visuomenė jau suvokė, kas yra kas, išsiugdė atsparumą politinei propagandai ir tapo nepalyginamai pilietiškesnė. Visai kitokia, nei buvo gūdžiais 2005-aisiais…

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Taigi

    Geriau tuos tūkstančius valdininkai būtų į savo kišenes patyliukais susikimšę, tada nė šuo nebūtų sulojęs. Ar ne?

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.