Vieni prisiperka brangios aparatūros, kiti skęsta kreditų pinklėse

Pilnametystės sulaukusius vaikus išleisti į savarankišką gyvenimą – nelengvas uždavinys. Dar sunkiau šį žingsnį žengti tiems, kurie brendo ne šeimose, o globos namuose.

Kaip padėti savarankiškumo slenkstį peržengti jaunimui, stokojančiam realaus gyvenimo patirties? Atsakingi rajono darbuotojai ir grupė savanorių atsakymo į šį klausimą ieškojo per Švietimo tarnyboje surengtą pasitarimą.

Kaip padėti savarankiškumo slenkstį peržengti jaunimui, stokojančiam realaus gyvenimo patirties? Atsakingi rajono darbuotojai ir grupė savanorių atsakymo į šį klausimą ieškojo per Švietimo tarnyboje surengtą pasitarimą.

„Daug mūsų globotinių nekantriai laukia aštuonioliktojo gimtadienio ir svajoja kuo greičiau atsisveikinti visam laikui.
Tačiau nemenkos dalies jų savarankiškumo entuziazmas išblėsta jau po mėnesio kito. Kai kurie sutrikę grįžta ir prašo padėti“, – pasakojo Kėdainių vaikų globos namų „Saulutė“ direktorė Ilona Šventoraitienė.
Vadovė, atsakingi specialistai ir grupė savanorių buvo susirinkę į specialią diskusiją, kurioje tarėsi, kaip padėti gyvenimą už globos namų sienų menkai pažįstantiems jaunuoliams.

Įsikūrimui – beveik 10 tūkst. litų
Negalima teigti, kad pilnametystės sulaukusiais globotiniais valstybė visiškai nesirūpina – gyvenimo pradžiai kiekvienam jų suteikiama vidutiniškai 9,7 tūkst. litų įsikūrimo pašalpa.
Globotiniai šiuos pinigus gali išleisti būsto įsigijimui, jo tvarkymui, namų apyvokos daiktams.
Jaunuoliai, kurie mokosi, kas mėnesį papildomai gauna dar po 520 litų stipendijos.
„Pastebime, kad ši stipendija tikrai skatina mokytis. Be to, vis dažniau sugebama greta studijų ir įsidarbinti – tada savarankiško gyvenimo pradžiai pinigų kaip ir nestinga“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė.

Atsiranda ,,tetų ir dėdžių“
Tačiau gana dažnas globotinis, palikęs vaikų namus, nutaria grįžti į aplinką, kurioje apstu piktavalių žmonių. O šie sugeba jaunuolių naivumu pasinaudoti.
„Valstybė jau įgijo tam tikros patirties ir ėmėsi atsargumo: įsikūrimo pašalpos grynais pinigais nemoka.
Tačiau iš kažkur atsiradę ,,geri dėdės ar tetos“ globotinius įtikina, kad reikia pirkti ne, tarkime, kambarį bendrabutyje, o brangią aparatūrą.
Ne kartą teko nuo tokių pirkinių atkalbinėti, o kartais ir pasiginčyti ar pasibarti. Tačiau visko juk nesužiūrėsi“, – sakė I. Šventoraitienė.
Kita į savarankišką gyvenimą išėjusiųjų problema – greitieji kreditai. Išėjusieji iš globos namų juos pasiimti gali greitai ir nesunkiai, tačiau neturi supratimo, kaip gautus pinigus protingai leisti.
Dar menkiau suvokiama tai, kad pasiimtas paskolas ne tik teks grąžinti, bet dar reikės mokėti ir milžiniškas palūkanas.
Vėliau, susidūrus su rūsčia realybe, dažnas sutrinka ir nežino, ką daryti. Kai kurie net prašosi priimami atgal į globos namus, tačiau pilnamečių juose juk laikyti negalima.
Panašių problemų, beje, patiria ir vaikai, kurie augo socialinės rizikos ar emigrantų šeimose.

Daugiau palaikymo – rajonuose
Pasak diskusijoje dalyvavusios Vilniaus universiteto Socialinio darbo katedros lektorės Lijanos Gvaldaitės, problemų dėl buvusių globotinių integracijos į visuomenę visada buvo ir bus.
„Lietuvos globos namuose auga apie dešimt su puse tūkstančio vaikų. Iš jų po kelis šimtus kasmet sulaukia pilnametystės.
Vieni jų naiviai pasitiki aplinkiniais ir gana dažnai patenka į sukčių pinkles. Kiti atvirkščiai – niekuo netiki ir tvarkosi vieni. Be patirties tai irgi ne visada sėkmingai pavyksta“, – sakė L. Gvaldaitė.
Lektorė tikino, kad rajonuose globotiniai sulaukia didesnio palaikymo ir paramos nei didmiesčiuose. Tačiau problemų vis vien nestinga.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.