Gerų darbų magija – kai įgyji atiduodamas

Nuotaikinga įžanga į savaitgalį gali tapti ir sportas, ir geri darbai. Tokia idėja suvienijo būrį jaunų savanorių ir jiems padedančius suaugusiuosius.

Praėjusį penktadienį Josvainių kultūros centre vyko stalo teniso ir biliardo turnyras Josvainių seniūnijos taurei laimėti. Turnyre savo jėgas išbandė daugiau kaip dvidešimt vaikinų ir merginų iš skirtingų organizacijų.

Stalo tenisas ir biliardas – mėgstamas jaunimo laisvalaikio praleidimo būdas.

Užsimezgė draugystė

Renginio „šeimininkai“ – Josvainių kultūros centro atviroji jaunimo erdvė, kurios energingajai darbuotojai Sandrai Palubeckei ir kilo idėja į sporto turnyrą sukviesti ir suvienyti jaunus žmones ne tik iš Josvainių seniūnijos, bet ir iš Kėdainių. Šią mintį palaikė ir Josvainių kultūros centro direktorė Renata Kalvaitė. Tad stalo teniso raketę ar biliardo lazdą į rankas penktadienio popietę paėmė Josvainių atvirosios jaunimo erdvės lankytojai, vaikų ir jaunimo savanorių asociacijos „Spindulys“ nariai, keletas Šviesiosios gimnazijos mokinių, Kėdainių pagalbos šeimai centro vaikų globos namų padalinio auklėtiniai. O jauniausias stalo teniso turnyro dalyvis Kajus Šleževičius su tėčiu atvažiavo net iš Kauno. Pasirodo, abu svečiai iš Kauno – taip pat savanorių asociacijos „Spindulys“ savanoriai.

Į talką rengiant turnyrą atėjo ir treneris Giedrius Bodendorfas, kuris tądien atliko teisėjo darbą, taip pat Josvainių seniūnija, įsteigusi prizus, bei gimnazija, paskolinusi antrą stalo teniso stalą turnyrui. Laimėtojai buvo apdovanoti taurėmis, naudingais prizais, o kiekvienam turnyro dalyviui įteikta padėka už dalyvavimą.

Turnyro organizatorių nuomone, dalyvavimas tokiame renginyje svarbus ne dėl užimamos vietos, o dėl galimybės tobulėti, susirasti naujų draugų, ugdyti savivertę.

Skatina mąstyti ir vertinti

„Atvirojoje jaunimo erdvėje apsilankau penkias dienas per savaitę. Žaidžiame stalo tenisą, pulą. Traukia tai, kad čia yra veiklos, galima pasportuoti. Labai gerai, kad yra tokia vieta, bet reikėtų naujų stalo teniso stalų… Na, mes jau suaugę, bet norėčiau, kad mažesniems vaikams būtų galimybės tobulėti čia pat, Josvainiuose, kad jie turėtų geresnes sąlygas“, – sakė atvirosios jaunimo erdvės lankytojas Karolis.

Sonata su dukra Migle – „Spindulio“ savanorės.

Pakalbinti savanoriai iš „Spindulio“ džiaugėsi renginiu ir, vos jam pasibaigus, jau svarstė, kada vėl susitiks.

„Mergaitėms patinka laikas, praleidžiamas su savanoriais ir vadove, – sakė savanorės Miglės mama Sonata Nenartavičienė. – O man patinka būti kartu su jais. Tai geri, nuoširdūs, įdomūs vaikai, kokių dabar reta… „Spindulys“ lankosi senelių namuose, organizuoja įvairias gerumo akcijas. Vaikai grįžta kupini įspūdžių, gavę peno apmąstymams. Tokia veikla moko suprasti, kad yra žmonių, kurie gyvena kitaip. Ir tada vaikas, prieš sakydamas tėvams – noriu to, noriu ano, ima galvoti. Sustoja ir pagalvoja, kad kiti žmonės turi mažiau…“

Pasak moters, pirmiausia į savanorystę įsitraukė jos dukra Miglė su drauge Kamile, na, o mamai tekdavo visą būrelį nuvežti į renginius, akcijas. „Taip ir pati nepajutau, kaip įsiliejau į jų gretas“, – šypsosi keturių vaikų mama, savanorė Sonata.

Keistis pradėkime nuo savęs

Šiai savanorių asociacijai taip pat vadovauja S. Palubeckė. Energinga moteris tvirtina gyvenanti taip, kaip liepa „Spindulio“ pasirinktas šūkis – „Viską, ką darote, darykite su meile!“
„Visa tai darau su meile ir vis dar tikiu, kad mes galime pakeisti pasaulį. O norint keisti pasaulį, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Nuo mažų dalykų: gero žodžio, padėkos, kad ir nuo stalo teniso turnyro“, – šypsosi vadovė.

Ji nedvejodama teigiamai atsako į klausimą, ar keičiasi vaikai bei jaunuoliai, dalyvaudami savanorystės veiklose.

„Ženkliai keičiasi, ir ne dienomis, o valandomis. Jie tampa geresni, įgauna pasitikėjimo savimi, mokosi atjautos ir bendrystės, atranda gyvenimo prasmę. Sunku patikėti, bet net iš dvylikamečio dabar galima išgirsti, kad jis arba ji nebemato prasmės gyventi… Bendraudami, darydami gerus darbus jie keičiasi. Tokioje veikloje jų akys pralinksmėja. „Spindulys“ – tarsi didelė šeima. Nes jie visi randa savo vietą, naujų draugų, gali išreikšti save“, – pasakoja S. Palubeckė.