Jau lapkričio 15-ąją 14 valandą Kėdainių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Vilainiai“ visus savo draugus ir gerbėjus kviečia į Akademijos kultūros centrą, kur vyks kolektyvo keturiasdešimtojo gimtadienio šventė. 

2013 metais kapela „Vilainiai“ tapo populiarių varžytuvių „Duokim garo!“ nugalėtoja.

2013 metais kapela „Vilainiai“ tapo populiarių varžytuvių „Duokim garo!“ nugalėtoja.

Jai „Vilainiai“ paruošė margą ir gražią rudenišką programą iš senų ir naujų kūrinių.
Be to, vilainiečiams muzikines dovanas atveža Remigijaus Poderio vadovaujama „Zyplių dvaro kapela“, „Šeduvos bernai“, „Apynėlis“ iš Pasvalio rajono, Mikoliškio kaimo, radviliškiečių „Radvija“ ir puikaus trimitininko vadovaujama Babtų kultūros centro kaimo kapela „Šventupis“.
Ne tik Kėdainių krašto, bet ir visos šalies liaudiškos muzikos mėgėjams puikiai pažįstamas „Vilainių“ kapelos vadovas Antanas Mikalauskas prisipažino, kad prieš jubiliejinį koncertą nerimo netrūksta, tačiau kolektyve – puikios nuotaikos: „Mums muzika padeda atsigauti ir yra puiki atgaiva po darbų. Kadangi repeticijas lankome su noru, tai koncertui pasiruošėme ir jo laukiame tikėdamiesi gražios šventės visiems susirinkusiems.“
Už atsidavimą muzikai kompozitorius, dainų kūrėjas ir aranžuotojas A. Mikalauskas pelnė krašto kultūros premijos laureato vardą. Jo vadovaujami kolektyvai ne kartą dalyvavo įvairiuose konkursuose ir pelnė puikius įvertinimus, o kapela „Vilainiai“, ne kartą apkeliavusi visą Lietuvą, 2013 metais tapo populiarios televizijos laidos „Duokim garo!“ nugalėtoja.

Džiaugiasi išskirtinumu
Vadovas didžiuojasi, kad ilgus metus gyvuojanti kapela nuoširdžiu darbu pelnė pripažinimą. „Smagu, kad esame žinomi ir unikalūs. Mūsų kapela yra savita, nes atlieka beveik visus mano kūrybos kūrinius. Kitos tokios kapelos, kuri atlieka vien autorinius kūrinius, o tie kūriniai – kapelos vadovo tekstas ir muzika, manau, Lietuvoje nėra. Visi mano parašyti kūriniai patikrinami šioje kapeloje. Tik atliekant kūrinį pajauti, kas negerai, kas taisytina. Vėliau, kada kūriniai gerai suskamba, juos išgirsta ir klausytojai.
Na, o kapelos, gyvuojančios keturis dešimtmečius, šalyje tikrai nėra. Yra gyvuojančių mažiau ir… daugiau metų. Daugiau žinau vieną – tai Raseinių kultūros centro kaimo kapela „Dubysa“, kuriai vadovauja labai puikus žmogus, kompozitorius ir muzikantas Gintautas Grigalis. Jis kapelai vadovauja jau daug metų, o kapela atšventė savo gyvavimo keturiasdešimt penkmetį! Beje, „Dubysos“ vadovas dalyvaus mūsų keturiasdešimtmečio šventėje“, – pasigyrė A. Mikalauskas.

Vos susikūrusi kapela buvo išskirtinai vyriškas kolektyvas.

Vos susikūrusi kapela buvo išskirtinai vyriškas kolektyvas.

Kultūrai atidavė 50 metų
Kultūrinį darbą A. Mikalauskas pradėjo 1964 metais, kai Kunionių kultūros namuose subūrė vyrų vokalinį kvartetą. Po tarnybos sovietinėje armijoje muzikalus jaunuolis trumpam stabtelėjo Kaune, kur gyveno mama, tačiau visada norėjo grįžti į gimtąjį Kėdainių kraštą. Taip likimo vingiai atvedė į Vilainius. Bebaigiantis tuometinę Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą (dabartinę konservatoriją) 1974 metais A. Mikalauskas subūrė kapelą. „Kolektyvą pavadinome „Vilainių“ vardu – kaimo, kuriame gyvenome, dirbome ir galėjome repetuoti. Vilainiai tuo metu buvo garsūs. Esu dėkingas Lietuvos hidrotechnikos ir melioracijos mokslinių tyrimų instituto vadovams Tadui Kulvinskui ir Antanui Lukianui už palaikymą ir visapusišką pagalbą. Puikiai menu pirmuosius kapelos pasirodymus saviems žmonėms. Kurį laiką buvome vyriškas kolektyvas, o vėliau pasipildėme dainuojančiomis moterimis.
Nuo pradžių kapeloje muzikuojame trise – be manęs, laiko muzikai randa Zina Geičienė ir Valerijus Gasiūnas. Džiaugiuosi, kad kapelos sudėtis keitėsi nežymiai, o dabar ją papildo senbuvių narių vaikai“, – kapelos gyvavimu džiaugiasi jos vadovas.

Kolektyvas – draugiška šeima
Vienu metu kapela buvo tarsi dainų ir šokių ansamblis, kurį sudarė instrumentinė grupė, vyrų ansamblis, moterų ansamblis, šokių grupė. Keitėsi ansamblių sąstatas, bet kapela taip ir liko vokalinė-instrumentinė. „Mums plojo, nuoširdžiai džiaugėsi ir atleido visus nesklandumus. Atmintin įsirėžė daug gražių kapelos gyvenimo akimirkų iš išvykų ir koncertų. Vienas gražiausių momentų, kai koncerte Birštone nenutrūko plojimai pilnut pilnutėlėje salėje. Gerbėjai plojo atsistoję ir vis prašė kartoti patikusius kūrinius“, – prisiminimais dalijosi A. Mikalauskas.
Šiandien kapeloje keturiolika narių. „Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko užpildyti skaudžiausią dainininkių spragą. Mes puikiai susibičiuliavome su dainininkėmis Sandra Imenavičiene ir Daiva Staškuviene. Visi džiaugiamės, kad į kolektyvą įsijungė Romualdo Bugo dukros Augustė ir Aistė. Negaliu nepaminėti Vlado Navicko, kuris net išvykęs gyventi į Palangą mūsų nepamiršo ir vis prisijungia pamuzikuoti koncertuose“, – kolektyvą gyrė vadovas.
Dabartinis muzikantų sąstatas nesikeičia jau daug metų. „Ir aš nenoriu, kad nors vienas paliktų kapelą, jie visi labai labai reikalingi. Kol dar galime kam nors suteikti džiaugsmo grodami ir dainuodami, tol mes reikalingi. O ir mums būti kartu dar labai miela. Kapela tarsi šeima, tik visos problemos šitoje šeimoje sprendžiamos per humorą ir muziką. Vyrai tuo humoru yra unikalūs – iš nieko galime juoktis visą kelionę į koncerto vietą ir atgal… Pailsime, pasikrauname gerų emocijų ilgam. Muzika ir draugystė daro stebuklus“, – sakė A. Mikalauskas.

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.