Besibaigiantys  Arklio metai ne vienai Kėdainių rajono įmonei buvo darbingi ir ganėtinai neprasti. 

Bendrovės „Lifosa“ direktorius J. Dastikas patenkintas, kad įgyvendinus stambius projektus  mažėja aplinkos tarša.

Bendrovės „Lifosa“ direktorius J. Dastikas patenkintas, kad įgyvendinus stambius projektus mažėja aplinkos tarša.

„Šie metai mūsų įmonei buvo gana neblogi. Pernykščius metus nugyvenome nuostolingai, tai šįmet, uždirbę apie 150 milijonų litų pelno, jaučiamės gerai“, – gerais besibaigiančių 2014-ųjų metų rezultatais džiaugėsi didžiausios rajono įmonės – AB „Lifosa“ – generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Per dieną produkcijos už 3,5 milijono litų
Pasak J. Dastiko, gerą rezultatą lėmė sėkmingas lifosiečių darbas: „Mes trąšų gamybą puikiai sustygavome. Visas 960 darbuotojų kolektyvas darniai dirbame ir kol kas nejaučiame jokių trukdžių. Šiais metais kasdien produkcijos pagamindavome už tris su puse milijono litų. Iš viso metinė apyvarta siekė 1,2 milijardo litų. Džiaugiamės įgyvendinę visus planus ir projektus“, – geros nuotaikos metams baigiantis nestokojo J. Dastikas.
Bene labiausiai bendrovės vadovai džiaugiasi, kad įmonei pavyko aplenkti laiką ir jie pakeitę vieną pagrindinių gamyklos įrenginių – kontaktinį aparatą – gerokai sumažino aplinkos taršą.
Pastačius naująjį sieros rūgšties cecho kontaktinį aparatą, kurio pakeitimui buvo skirta apie 30 milijonų litų, daugiau kaip du kartus sumažės bendra gamyklos aplinkos tarša. „Galiu patvirtinti, kad mūsų gamyklos emisijos į orą jau daug metų yra mažesnės, nei nustatyta bendrovės taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime. Tačiau mes siekiame ne atitikti normas, o iš tiesų saugoti aplinką. Diegiame naujausias technologijas taikydami geriausius prieinamus gamybos būdus, tad dabar esame moderni ir nekenksminga aplinkai gamykla, nuolat bandanti aplenkti laiką“ – teigė AB „Lifosa“ generalinis direktorius Jonas Dastikas.
Kol kas trąšų gamintojai nejaučia ir krizės Rusijoje pasekmių. „Mūsų įmonės akcininkai kaip ir daugelis Rusijos verslininkų gyvena laukimu, tikėdamiesi geros baigties“, – paklaustas, ar nepaveikė bendrovės neramumai Rusijoje, diplomatiškai atsakė J. Dastikas.
Kitiems metams „Lifosa“ turi planų – vėl žada didinti gamybą, o kartu ir gerinti darbuotojų sąlygas. „Planų kaip visada turime ir nemažai. Tradiciškai laukia įvairūs projektai – vieni mažesni, kiti didesni. Ateityje norėtume pastatyti tirpių trąšų cechą, tačiau tai – ne vienerių metų užmojai“, – ateities planais pasidalijo J. Dastikas.

Didžiausias pelnas – sėkmingi nauji gaminiai

Pasak bendrovės „Daumantai LT“ direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, svarbiausia ne įmonės pelnas, bet sėkmingas naujų gaminių atėjimas į rinką.

Pasak bendrovės „Daumantai LT“ direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, svarbiausia ne įmonės pelnas, bet sėkmingas naujų gaminių atėjimas į rinką.

„Didžiausios pergalės mums ne pelnas, o nauji gaminiai, kurie džiugina mūsų produkcijos gerbėjus ir vartotojus. Šie metai mums buvo tikrai išskirtinio ir originalaus produkto – majonezo su mangais – triumfo metai. Šis labai netikėtas derinys ir produkto skonis bei kvapas pavergė vartotojų širdis. Vos spėjame rinkti šio egzotinio skonio produktui skirtus pagyrimus, net, galime sakyti, liaupses. Vartotojai jį ne tik pastebėjo parduotuvių lentynose, bet ir įsidėmėjo bei labai gerai įvertino“, – besibaigiančius metus apžvelgdamas sakė bendrovės „Daumantai LT“ vadovas Saulius Grinkevičius. Majonezo „MangoMajo“ originalumą ir skonį gyrė išrankūs parodų dalyviai ir lankytojai iš viso pasaulio, nes su juo įmonės atstovai apkeliavo visas svarbiausias tarptautines parodas. Pirmą kartą „Daumantų“ majonezą „MangoMajo“ jo gamintojai pristatė dar 2013 metų pabaigoje Vokietijos mieste Kelne vykusioje parodoje „Anuga“, paskui jau šiais metais jis buvo demonstruotas Paryžiuje, Stokholme, Amsterdame ir galiausiai pasiekė net Indiją. Verslo misijoje parodoje Mumbajuje jis tikrai turėjo didžiulį pasisekimą. Būtent indų skoniui jis ypač tinka.
Be šio gaminio, šiais metais „Daumantų LT“ kūrėjai dar sukūrė ir saldžiųjų paprikų kečupą. Tai irgi puikaus skonio ir labai aukštos kokybės gaminys. Jis nėra taip stipriai pamėgtas, bet naujasis grilio sezonas dar tik prieš akis. Be šių dviejų gaminių, rinkoje pasirodė nauji pagardai: „Daumantų“ adžika su medumi bei „Ugninė“ adžika. Yra sukurti ir degustuoti dar keli ypatingi gaminiai, kurių prekyba įsibėgės jau 2015 metais.
Pagardų gamintojai džiaugiasi, kad kaip ir kasmet puikiai pavyko atestuoti įmonę pagal „British Retail Consortium (BRC) Global Standard for Food Safety“ versijos standarto reikalavimus. Kiekvienai įmonei tai labai svarbus sertifikatas, kuris liudija, kad maisto saugai ir kokybei yra skiriamas deramas dėmesys.
Įmonė ir toliau liko ištikima tradicijai pagerbti labiausiai atsidavusius darbuotojus – kiekvienas „Daumantų“ pagardų gamintojas, minintis savo veiklos įmonėje sukaktį, yra apdovanojamas specialiai sukurtomis monetomis. Šiais metais įteiktos pirmosios dvi dvidešimt veiklos metų pažyminčios auksinės monetos su deimantais. Viena įteikta „Daumantų“ pagardų kūrėjui, daugiau kaip 600 receptų autoriui, įmonės technologui kokybei ir inovacijoms Algiui Kairiui bei logistikos skyriaus viršininkui Raimondui Neverdauskui. Vilniaus monetų kalykloje nukaldinta sidabrinė „Daumantų“ moneta įteikta darbo dešimtmetį bendrovėje „Daumantai LT“ minėjusiam virėjui Arvydui Šukiui. Iš viso įmonės darbuotojams jau yra įteikta 14 sidabrinių, 16 auksinių ir dvi auksinės monetos su deimantais.
Šiais metais bendrovė „Daumantai LT“ ėmėsi iniciatyvos skatinti rajono bendruomenių verslumą. Pirmąjį konkurso etapą įveikusios rajono bendruomenės varžosi dėl bendrovės įsteigto piniginio prizo ir galimybės vystyti sumanytą verslą. Tai pirmas toks inovatyvios įmonės pasiūlytas projektas. Bendrovės partneris konkurse – Vietos veiklos grupė. Taip pat bendrovė neatsisakė paremti ir kitų svarbių vietos bendruomenės iniciatyvų. Antrus metus iš eilės parėmė Kėdainiuose užgimusį džiazo festivalį „Broma Jazz“, neatsisakė padėti sėkmingai televizijos projekte pasirodžiusiam „Senamiesčio“ chorui, organizavo ir rėmė pirmąjį atvirą „Daumantų“ rajono krepšinio taurės turnyrą, kuriame dalyvavo 12 komandų, bei atkreipė dėmesį į jaunimo reikalus jiems paskyrę solidžią sumą pinigų demokratiškumo projektui „Volume of democracy“ vystyti.

Rekordinių derlių iššūkių metai

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai Saulius Mozeris (kairėje) ir Dainius Cibulskis besibaigiančius metus pavadino iššūkių metais.

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai Saulius Mozeris (kairėje) ir Dainius Cibulskis besibaigiančius metus pavadino iššūkių metais.

Bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ vadovai 2014-uosius metus vadina iššūkių metais. Pasak gamybos direktoriaus Dainiaus Cibulskio, įmonėje įgyvendinti visi planai, projektai, kurie leido sutaupyti naujo sezono gamybos kaštus, tačiau nežinios įnešė atpigusi produkcija. „Mūsų permainas išduoda cukraus kainos parduotuvėse. Visi matome, kaip jis atpigo, tad sakyti, kad gyvename gerai, negalime. Tikimės, kad rinka stabilizuosis ir kainos grįš į normalų lygį“, – sakė D. Cibulskis.
Bendrovės žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris pasidžiaugė, kad ir šįmet cukraus gamintojų partneriai žemdirbiai mušė rekordus augindami gerą derlių: „Maždaug 70 procentų žaliavos į mūsų fabriką atkeliauja iš Kėdainių rajono. Džiugu, jog žemdirbiams sekasi užauginti ne tik cukringus runkelius, bet ir itin gausų jų derlių. Mūsų žemdirbiai sugeba viename hektare užauginti po 100 tonų žaliavos, tad artėjame prie siekio viename hektare užauginti tiek runkelių, kiek reikia pagaminti 20 tonų cukraus. Kol kas sezono dar nebaigėme, bet tikimės, jog jis bus gana neprastas ir cukraus Kėdainiuose bus pagaminta per 110 tūkstančių tonų.“

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.