Šiais metais Kėdainių rajono savivaldybė turės paskelbti konkursą keleivių vežimui. Jau dabar žinoma, kad su savivaldybės valdoma bendrove „Kėdbusas“ konkurse varžysis žinoma Kauno įmonė „Kautra“. Jos atstovas, marketingo direktorius Gintautas Pakusas minėjo siūlysiantis Kėdainiams aukščiausio lygio paslaugas – ne tik naujus autobusus, bet ir integruotus sprendimus. Tai elektroniniai bilietai, autobusų atvykimo laiką rodančios švieslentės, automatizuota bilietų, vairuotojų ir keleivių kontrolė, leidžianti apsieiti be kontrolierių vizitų.

Konkursą skelbti įpareigojo Europos Sąjunga

Kėdainių rajono savivaldybės laukia svarbus iššūkis. Šiais metais reikės parengti kriterijus keleivių vežimo konkursui bei jį paskelbti. Tai padaryti Lietuvą įpareigojo Europos Sąjungos institucijos, siekiančios liberalizuoti keleivių pervežimo rinką ir ją atverti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio vežėjams.

Daugelyje šalies savivaldybių, keleivių pervežimu užsiima pačių savivaldybių kontroliuojamos bendrovės, evoliucionavusios iš sovietmečiu veikusių regio­ninių „autobusų parkų“. Tad dėl teisės toliau tęsti veiklą šioms bendrovėms teks rinkoje konkuruoti su privačiu verslu.

Ar Kėdainių rajono gyventojai turės galimybę keliauti naujais, moderniais autobusais, priklausys nuo naujosios rajono valdžios sprendimų.

Kai kurios savivaldybės jau paskelbė konkursus ir baigė jų procedūras. Alytuje teisę vežti keleivius jau gavo geriausias sąlygas pasiūliusi „Kautra“.

Ši įmonė prieš kurį laiką siekė perimti dalį Kėdainių rinkos, vyko konsultacijos su rajono savivaldybe, tačiau tai baigėsi be rezultatų. Dabar „Kautra“ pareiškė vėl ketinanti žengti į Kėdainius, šįkart dalyvauti būsimame konkurse.

„Mes tikrai dalyvausime konkurse ir teiksime savo pasiūlymus. Juolab kad Kėdainiai yra visai šalia Kauno, o mes veikiame visoje šalyje“, – sakė vienas „Kautros“ vadovų, marketingo direktorius Gintautas Pakusas.

Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje jau paskelbta, kad Kėdainių rajono savivaldybė žada organizuoti keleivių vežėjo parinkimo konkursą. Kol kas informacijos labai mažai, nurodoma, kad preliminari metinė rida – 1,4 mln. kilometrų, o sutarties trukmė – 7 metai.

Savivaldybių reikalavimai skiriasi

„Kautra“ jau yra laimėjusi keleivių vežimo konkursą Alytuje, ten nuo šių metų pradžios jau kursuoja visiškai nauji, tiesiai iš gamyklos atkeliavę autobusai, veikia elektroninio bilieto sistemos.

Kalbėdamas apie Kėdainių rajoną „Kautros“ marketingo direktorius G. Pakusas minėjo, kad šioje situacijoje viskas priklauso nuo vietos savivaldybės. Kokius kriterijus jos vadovai pasirinks, kaip bus suformuluotos būsimojo konkurso sąlygos.

Kėdainių rajono savivaldybės laukia svarbus iššūkis. Šiais metais reikės parengti kriterijus keleivių vežimo konkursui bei jį paskelbti. Tai padaryti Lietuvą įpareigojo Europos Sąjungos institucijos, siekiančios liberalizuoti keleivių pervežimo rinką ir ją atverti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio vežėjams.

Jis minėjo Palangos savivaldybės skelbtą konkursą, kuriame pagrindiniu kriterijumi buvo mažiausia vieno kilometro kaina, vežėjui nekeliant jokių didesnių reikalavimų.
„Alytuje vykęs konkursas, kurį mes laimėjome, apėmė labai daug sričių. Tai ir informacinės sistemos keleiviams, modernumas, bilietų įsigijimo patogumas, šiuolaikiškumas.
Kaip į visa tai bus pasižiūrėta jūsų rajone, koks bus užduotas tonas, nuo to priklausys ir rezultatas“, – sakė G. Pakusas.

Sprendimas radikaliai atnaujinti paslaugų kokybę lėmė „Kautros“ atėjimą į Druskininkus. Su Kauno bendrove sutartis buvo pasirašyta dar 2012 metai, po penkerių metų pratęsta.

Darbuotojus rinktųsi vietoje

Kėdainių rajone į privalomą skelbti konkursą žvelgiama pirmiausia vertinant vietinio vežėjo, savivaldybės įmonės „Kėdbusas“ šansus jį laimėti. Viena pagrindinių baimių, jog keleivių vežimo konkursą laimėjus ne vietinei įmonei, o kitam vežėjui, be darbo liks bendrovės „Kėdbusas“ darbuotojai. Jų šiai dienai, portalo rekvizitai.lt duomenimis, yra 77. Esą vietos gyventojai bus palikti nuošalyje, o keleivius vežios vairuotojai iš kitų miestų.

Bendrovės „Kautra“ marketingo direktorius Gintautas Pakusas pabrėžė, kad jei jo atstovaujama įmonė laimėtų konkursą ir gautų teisę vežti keleivius Kėdainių rajone, vairuotojų, kasininkų ir vadovų būtų ieškoma tarp vietos gyventojų.

„Kautros“ marketingo direktorius G. Pakusas tikino, kad tokios baimės neturi pagrindo ir pavyzdžiu pateikė Alytų, kur laimėjus keleivių vežimo konkursą, nauja komanda buvo formuojama iš vietos gyventojų.

„Tikrai nėra taip, kad vietoje nerandama vairuotojų ir jie į darbą vežiojami iš kitų miestų. Dirba vietos gyventojai, jie vietoje moka mokesčius ir savivaldybės biudžetas nuo to tikrai nenukenčia“, – sakė G. Pakusas.

Jis minėjo, kad „Kautros“ padaliniuose tiek vairuotojais, kasininkais ir net vadovais dirba vietos gyventojai.

„Alytaus padalinyje šiuo metu dirba, berods, 104 žmonės, nei vieno nėra iš kito krašto. Nei iš Vilniaus, nei iš Klaipėdos dirbti į Alytų nevažiuojama. Tolimiausia vietovė, iš kur vykstama – Prienai. Tai tas pats, kaip iš Labūnavos ar Krakių dirbti į Kėdainius atvažiuoti. Nejaugi šie gyventojai vadinami svetimšaliais?“, – sakė G. Pakusas.

Atsisakoma grynųjų pinigų

Viena pagrindinių naujovių, kurias bendrovė „Kautra“ diegia savo autobusuose, tai sistema, leidžianti už kelionę atsiskaityti nenaudojant grynųjų pinigų, taip pat visiškai atsisakyta bilietus tikrinančių kontrolierių.

„Esame elektroninių atsiskaitymų šalininkai ir diegiame visas technologijas, kad būtų naudojama kuo mažiau grynųjų pinigų. Stengiamės, kad būtų kuo mažiau pagundų (neapskaityti lėšas – red.), o mūsų verslo skaidrumas atkeliauja su naujomis technologijomis“, – akcentavo G. Pakusas.

Bilietus tikrinančių kontrolierių visiškai atsisakyta autobusuose įdiegus keleivių skaičiavimo sistemas. Užfiksavus įlipantį keleivį per tam tikrą laiko tarpą turi būti parduodamas bilietas. Jeigu tai neįvyksta, dispečerinė gauna signalą, jai siunčiama ir vaizdo įrašo atkarpa iš autobuse sumontuotos kameros. Aiškintis, kodėl nepardavė bilieto, vėliau tenka pačiam vairuotojui.

Autobusuose įdiegtos vietos nustatymo sistemos (GPS) leidžia realiu laiku matyti kur yra konkretus autobusas, kaip jo vairuotojas laikosi grafiko.
„Per tam tikrą laiką formuojamos ataskaitos, vairuotojams mokamos premijos arba skiriamos baudos“, – sakė „Kautros“ atstovas.

GPS technologijos sukuria itin didelę pridėtinę vertę ir patiems keleiviams. Mobiliųjų telefonų ekranuose galima matyti, kurioje vietoje šiuo metu yra autobusas, kada jis atvyks į stotelę. Šiuo principu veikia ir elektroninės švieslentės, rodančios, po kiek laiko atvyks transportas.

Ką pasirinks savivaldybė – kokybę ar žemiausią kainą?

Ar šios, nemažai patogumo teikiančios sistemos, kurias jau naudoja „Kautra“, bus įdiegtos ir Kėdainiuose?

G. Pakusas minėjo, kad viskas priklausys nuo savivaldybės, jos vadovų požiūrio į tai, kokio lygio paslaugų gyventojams reikia.

„Viskas priklausys nuo konkurso sąlygų, reikalavimų, kurie bus keliami vežėjams. Jeigu sąlygose bus vertinamas paslaugos modernumas, neabejoju, kad konkurso dalyviai tikrai pateiktų daug naujų ir inovatyvių pasiūlymų. Aišku, šios technologijos turi tam tikrą kainą, kurią reikia įvertinti. O jeigu konkurso organizatoriai norės, kad būtų įvertinta tik kuro kaina ir vairuotojo atlyginimas, iš kokių resursų visa tai įdiegsi?“, – svarstė G. Pakusas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.