Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos vadovė R. Švedienė (kairėje) per Užgavėnes kviečia išsikepti švediškų semlų.

Užgavėnių antradienį, tą pačią dieną, kai lietuviai kepa blynus, kitapus Baltijos jūros, Švedijoje, šalyje sesėje, kepamos ir valgomos mielinės bandelės su kardamonu, migdolų kremu ir plakta grietinėle. „Kiek žinau, daugiausia švedų Užgavėnių šventimas ir apsiriboja semlų valgymu. Degina jie ir Morę, bet tokio sujudimo, kaip pas mus, tikrai nėra. Įdomu tai, kad įstaigose administracija iš ryto nuperka tų bandelių ir išdalija darbuotojams, − sako Rūta Švedienė, Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos pirmininkė, aktyviai besidominti Švedijos kultūra. Ji ne kartą jau kepė švediškas bandeles, vadinamas semlomis, tad mielai dalijasi jų receptu ir kitomis žiniomis. `

Kaip kalbininkė Rūta pasidomėjo jų pavadinimu: „Bandelių pavadinimas „semla“ sietinas su vokišku žodžiu „Semmel“, kildinamu iš lotyniškojo „semilia“, reiškiančio aukščiausios rūšies kvietinius miltus. Yra ir kitokių pavadininimų. Pavyzdžiui, Pietų Švedijoje jos vadinamos „fastlagsbulle“, Norvegijoje ir Danijoje – „fastelavnsbolle“, suomiškai būtų „laskiaispulla“. Panašių bandelių kepama ir kaimyninėje Latvijoje. Čia jos vadinamos „vēja kūkas“, o įdaras esti iš varškės ir plaktos grietinėlės arba plikyto kremo. Ypatingos progos jas valgyti latviai neturi.

Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje per Užgavėnes, prieš pasninką, priimta valgyti sočiai. Nors šios bandelės turėtų būti valgomos tik per Užgavėnes, Švedijai tapus protestantiška šalimi, nustota griežtai laikytis ir pasninko. Tad dabar švedai parastai jas valgo vasario mėnesį, jaunimas rengia jų valgymo konkursus.

Be įdaro šios bandelės beveik nesiskiria nuo mūsų kepamų įprastų mielinių bandelių. Vienos šeimininkės deda į tešlą sviesto ir kiaušinį, kitos nededa. Į švediškų bandelių tešlą būtina įberti kardamono.

Kremo į perpjautą bandelę švedai deda gana daug, bet tada valgyti gražiai neišeis: kandant kremas veršis pro kraštus. Jei norima valgyti labai inteligentiškai, galima pirma nuimti bandelės kepurėlę, ja kabinti plaktą grietinėlę, o tada suvalgyti tai, kas liko.

Švediškos semlos

Švediškos semlos.

„Parašysiu receptą, kurį radau internete pateiktą Švedijos ambasados virtuvės vadovės Daivos Leonavičienės. Aš dariau truputį kitaip, kaip man norėjos, pvz., į tešlą nedėjau nei sviesto, nei kiaušinio, nei kepimo miltelių. Migdolų nelupau. Migdolų masės galima ir nusipirkti, tik reiktų ją praskiesti grietinėle, nes ji gan standi. Aš migdolų masę pati pasidarau iš sviesto, cukraus pudros ir maltų migdolų. Perpjovusi atvėsusią bandelę užtepiau migdolų kremo, tada dar užkrėčiau šaukštelį aviečių uogienės, tada konditeriniu švirkštu užpurškiau plaktos grietinėlės ir užvožiau kepurėlę. Labai sotu ir nuodėmingai skanu. Tokių daug ir nesuvalgysi. O nuo vienos kitos tikrai labai nepastorėsi, − juokiasi Rūta.

Taigi, švediškas originalus receptas būtų toks: 300 ml pieno, 100 g sviesto, 50 g mielių, 80 g cukraus, 0,5 šaukštelio druskos, 1,5 šaukšto malto kardamono, 1 kiaušinio, 1 šaukštelio kepimo miltelių, 1 kg miltų (apytiksliai). Išeis apie 40−50 bandelių iš šio kiekio. Migdolų kremo įdarui reikės: 200 ml nuluptų susmulkintų migdolų, 100 ml cukraus, 1 kiaušinio baltymo, 100 ml karšto pieno, 400 ml 35 % riebumo plaktos grietinėlės, cukraus pudros.

Ruošimas: sumaišykite miltus, kepimo miltelius, kardamoną. Ištirpinkite sviestą ir atvėsinkite. Mieles kildinkite su 1 šaukštu cukraus. Į iki 37,5 °C pašildytą pieną supilkite sviestą, mieles, sumaišytus birius produktus. Išminkykite tešlą, ją kildinkite 40 min. Iš tešlos suformuokite apytiksliai 50 apelsino dydžio apvalių bandelių, sudėkite į kepimo popieriumi išklotą skardą, kildinkite dar 30 min. Aptepkite bandeles kiaušinio baltymu ir kepkite iki 200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 10 min. Atvėsinkite. Kol aušta bandelės, pasigaminkite įdarą. Nulupkite migdolus, susmulkinkite trintuvu iki miltų smulkumo. Užvirinkite pieną su cukrumi, sumaišykite su migdolų miltais. Iki standumo išplakite grietinėlę. Atvėsusioms bandelėms nupjaukite kepurėlę, išskobkite minkštimą, į vidų dėkite 1 šaukštelį migdolų kremo. Bandelę užpildykite plakta grietinėle, uždėkite kepurėlę, apibarstykite cukraus pudra.

Ne vieną švedišką receptą išbandžiusi Rūta Švedienė juokaudama papasakoja ir graudžią istoriją, susijusią su šių bandelių valgymu. „Semlos yra labai gardžios ir riebios. Tad valgyti jas reikia atsargiai, kad viskas nesibaigtų kaip Švedijos karaliui Adolfui Frederikui. Pasakojama, kad jis 1771 m. vasario 12 dieną mirė, kai persivalgė šių bandelių. Tiesa, sako, karalius prieš tas dvylika suvalgytų bandelių buvo sukirtęs labai sočius pietus.“

Švediškos cinamoninės bandelės

Cinamoninės bandelės.

Švediškai šios bandelės vadinamos kanelbulle. Šios mielinės bandelės yra gražiai suraitytos, su cinamonu ir … labai lietuviškos, primena vaikystę. Pagerintos, nes reikia į tešlą dėti sviesto ir kiaušinį, vieną ar du, na, priklauso, kiek norima bandelių iškepti. Švedai, sako, išsikepa tų bandelių daugiau, užšaldo, kai reikia, pasišildo. Tokių bandelių yra visur pirkti. Į šių cinamoninių švediškų bandelių tešlą būtina įberti šviežiai malto kardamono, o iškeptas reikėtų pabarstyti perliniu cukrumi ar cukraus pudra. Bandeles galima kepti popierinėse formelėse, galima ir be jų apsieiti.

Jų tešla ir ruošimas yra panašus kaip ir semlų, t. y. kaip įprastų mielinių bandelių. Ar dėti į tešlą kiaušinių ir sviesto – šeimininkės apsisprendimas. Reiktų turėti omeny, kad jei tešla pagerinta, tai mielių reikia truputį daugiau, nes reikės daugiau jėgos iškelti sunkesnę, riebesnę tešlą. Pagamintą, pakildintą tešlą reikia iškočioti, padaryti stačiakampio formos, maždaug poros cm storio lakštą. Ant iškočiotos tešlos tepti sviesto, pabarstyti cukrumi, cinamonu, susukti tešlą į volelį ir supjaustyti riekelėmis – štai ir bandelės. Sudėtas į skardą bandeles palikti dar pusvalandžiui, kad vėl pakiltų. Kai bandelės pakilo, patepkite kiaušiniu ar pienu ir … belieka iškepti karštoje orkaitėje, apie 200 °C, maždaug 10 minučių.

Rūta Švedienė pasakoja, kad šias bandeles švedai ypač mėgsta ir net ėmė švęsti Nacionalinę cinamoninių bandelių dieną spalio 4-ąją. „Tradicija tądien būtinai vaišintis cinamoninėmis bandelėmis nesena. Skaičiau, kad ji atsirado 1999-asiais, kai Švedijos vadinamoji Naminių kepinių taryba ėmė svarstyti, kokiu būdu atšvęsti šios organizacijos keturiasdešimtmetį. Ir tada nuspręsta, kad cinamoninė bandelė yra geriausias visų švediškų naminių kepinių simbolis.“

Švediškas obuolių pyragas

Švediškas obuolių pyragas.

Per Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos šventę pernai rugsėjo mėnesį šio pyrago receptas buvo dalijamas kartu su obuoliu, ant kurio buvo užrištos mėlyna ir geltona juostelės. Gražus akcentas, lyg kvietimas grįžus namo išsikepti pyrago. Juk, sako, kepamo pyrago kvapas išbaido namų piktąsias dvasias, jei ten tokių būna netyčia priklydę.

„Šį pyragą ruošdamasi šventei, kepiau gal šešis kartus, vis ieškojau optimaliausio varianto, vis varijavau ir galiu patvirtinti, kad šis receptas geriausias“, − sako Rūta. − Po renginio ne viena moteris man skambino ir gyrė šį pyragą, tad drąsiai galima rekomenduoti visiems kėdainiečiams. Kepkite, mėgaukitės ne tik maistu, bet ir ilsėkitės įkvėpdami dieviškų kvapų. Kai kepamas namie pyragas, niekas neišdrįs pakelti balso ar būti blogos nuotaikos. Žinoma, viskas gerai, kas su saiku. Visgi saldėsių nevalia per daug valgyti“

Pyragui reikės: 120 g sviesto, 120 g cukraus, 2 kiaušinių, 150 g persijotų miltų, 1 šaukštelio kepimo miltelių, žiupsnelio druskos, 20 ml pieno (nebūtina), 3−4 obuolių, 20 g cukraus, 20 g cinamono. Sviestą išsukame su cukrumi, įmušame kiaušinius, maišome, įberiame miltų, kepimo miltelių ir druskos. Išsukame iki vientisos masės, pabaigoje pilame pieno. Dar maišome. Paruoštą tešlą sukrečiame į sviestu išteptą ir džiūvėsėliais pabarstytą kepimo skardą. Obuolius supjaustome riekelėmis, apibarstome cukrumi ir cinamonu. Paruoštas obuolių riekeles gražiai išdėliojame ant tešlos. Pyragą kepame iki 180−200 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Pyragus švedai mėgsta valgyti su ledais ar plakta grietinėle.

Fika be saldumynų – ne fika!

Kėdainių lietuvių ir švedų draugijos narių susitikimai retai kada apsieina be fikos – kavos gėrimo su saldumynais.

Sakoma, kad apie  fiką žino kiekvienas, gyvenantis Švedijoje ilgiau nei penkias minutes. Prancūzai mėgaujasi vynu, britai – arbata, o švedai kartą ar du per dieną meta viską dėl fikos. Fika Švedijioje vadinamas kavos gėrimo laikas. Švedai, sako, nenori, kad šis žodis būtų verčiamas ir būtų vadinamas kavos pertraukėle. Tai vos ne pirmas žodis, kurį sužinome atvykę į Švediją. Po žodžių tack (ačiū) ir hej (labas). Fika yra daugiau nei kavos gėrimas, nei kavos pertraukėlė – taip sako švedai. Tai socialinis reiškinys, galima sakyti. Teisėta priežastis prisėsti kokybiškam laikui. Fika galima namie, darbe ar kavinėje. Ir labai puiku, jei fika būna keliskart per dieną. Ir čia svarbiausia ne kava, o tai, kas prie kavos, t. y. saldėsiai, gardėsiai. Kava užgeriamos cinamoninės bandelės, pyragėliai, vieno kąsnio sumuštinukai. Visai nestebina, kad švedai yra vieni didžiausių kavos ir saldumynų mėgėjų pasaulyje, juk švedai moka įvertinti geriausius pasaulyje dalykus!

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.