Eruditas, oratorius, mokytojas, draugas

0

Erdvus ir jaukus Kėdainių daugiakultūris centras seniai nebuvo sulaukęs tokios gausos svečių, kiek jų susirinko į vakarą, skirtą pašnekesiams apie šviesios atminties Leonidą Donskį ir knygos „Šetenių užrašai“ sutiktuves.

Daugiakultūris centras vos talpino visus norinčius prisiminti šviesios atminties Leonidą Donskį.

Šį susibūrimą kėdainiečiams ir ne tik jiems surengė Kėdainių krašto muziejus ir Isos slėnio draugijos nariai. „Šetenių užrašai“ – paskutinioji Leonido Donskio ir ketvirtoji jo žmonos Jolantos knyga. 180 puslapių turinti knyga daugelį nustebino… tuščiais puslapiais. Jie skirti asmeniniams užrašams, kurie gali pasiprašyti įrašomi į šią knygą.
Leidinyje lietuvių ir lenkų kalbomis išspausdinta aštuoniolika Leonido Donskio aforizmų, kurios savitai iliustruoja ir papildo Jolantos Donskienės Šeteniuose darytos fotografijos.
Šviesios atminties Leonido Donskio daug pristatinėti nereikia. „Tai žmogus, kurio artimiausiu laiku neturėsime kuo pakeisti: profesorius, garsus intelektualas, eruditas, artimas, draugiškas. Jis buvo Lietuvos laisvės vaikas, nutiesęs nepaprastai subtilų kelią į Kėdainių kraštą“, – knygos sutiktuvėse sakė buvęs L. Donskio studentas, filosofas Arūnas Gelūnas.

Itin šiltais prisiminimais apie iškilų šviesuolį dalijosi filosofas Arūnas Gelūnas.

Dialogui kviečianti laisvės knyga
Viena pirmųjų knygą perskaičiusi ir ant savo stalo pasidėjusi Jolanta Abarienė sakė, kad šis dvikalbis leidinys kviečia asmeniškoms kelionėms po Šetenius: „Tai mūsų kraštui skirta knyga, nes jos įkvėpimo šaltinis yra nuostabioji Česlovo Milošo gimtinė. Knygoje yra tik aštuoniolika Leonido Donskio unikalių minčių. Tarp jų daugybė tuščių puslapių. Vadinasi, Leonidas mus kviečia rašytiniam dialogui. Net nelieka abejonių, kad autorius kiekvieną skaitytoją padaro labai svarbiu. Ar dažnas autorius skaitytojui suteikia galimybę parašyti savo knygą? Leonido mintys yra pokalbio pradžia, o vėliau diskusiją galime tęsti kiekvienas savaip. Vieni su autoriaus mintimi sutiks, kiti prieštaraus, treti įrašys savo nuostatas – jau dabar aišku, kad po kelerių metų šios knygos bus unikalūs, nepakartojamų dialogų kupini dienoraščiai. Aš suprantu, kad tai laisvės, kurią taip brangino ir vertino Leonidas Donskis, knyga.“

Eruditas, oratorius, mokytojas
Daug šiltų ir gražių žodžių apie naujosios knygos autorius išsakė filosofas Arūnas Gelūnas. „Labai laukiau tokio vakaro, kad visi drauge galėtume prisiminti Leonidą Donskį, kuris kaip ir Česlovas Milošas tapo neatsiejama Kėdainių krašto dalimi. Jie abu tarsi Šetenių su garsiuoju Isos slėniu simboliai, kvietę apie Lietuvą kalbėti kaip apie daugiakultūrę šalį.

Knyga „Šetenių užrašai“ iliustruota Jolantos Donskienės darytomis fotografijomis.

Apie Leonidą kiekvienas turime savų prisiminimų, kuriuos branginame. Man jis žmogus, savo erudicija nešęs laisvės dvasią. Jis visada buvo atviras, paprastas ir tas atvirumas kviesdavo dialogui. Tokią matau ir jo paskutiniąją knygą“, – sakė A. Gelūnas.
Buvęs profesoriaus L. Donskio studentas apgailestavo, kad po šio šviesuolio netekties atsivėrė didelė praraja, kurią vargu ar bus kuo greit užpildyti. „Leonidas visus žavėjo savo erudicija ir puikia atmintimi. Jis galėjo nuolat cituoti ilgiausius eilėraščius ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba. Pamenu, kaip paskutinį kartą vaikščiojome su Leonidu po Luvrą. Jis žinojo beveik kiekvieno paveikslo sukūrimo istoriją, autorių gyvenimo subtilybes, mokytojus. Jo žinios tiek mene, tiek muzikoje buvo labai plačios. Be to, Leonidas buvo puikus oratorius, tad dabar labai pasigendu jo tarptautiniuose renginiuose atstovaujant Lietuvai. Sakoma, kad nepakeičiamų pilnos kapinės, bet galvodamas apie Leonidą svarstau, jog dar ilgai savo visuomenėje neturėsime kito tokio šviesuolio“, – sakė A. Gelūnas, pridūręs, kad Lietuva Leonidui Donskiui buvo be galo brangi – gimtinė jam buvo jo dvasinis centras.

Draugas, mokėjęs keisti pasaulį
Istorikas Alvydas Nikžentaitis sakė Leonido Donskio pasigendąs kaip istorijos kūrėjo: „Aš esu istorikas, kuris gyvena paskendęs praeityje, o Leonidas pats kūrė istoriją. Apie Leonidą visada galvoju kaip apie draugą, kuris mokėjo keisti pasaulį. Jis sugebėjo suburti žmones ne tuščiam susiėjimui, bet idėjų apmąstymui. Būdami laisvės vaikai mes matėme daug ką: ir reketą, ir ekonomines bėdas, tačiau kaip alternatyvą tam mes atradome Klaipėdą ir jos universitetą. Klaipėda mums buvo savotiškas Amsterdamas – tolerantiškas miestas, atviras įvairioms idėjoms. Ten gimė tikra liberalizmo idėja. Ir jai toną uždavė Leonido paskaitos. Jis sukūrė tam tikrą miesto aurą. Leonidas buvo žmogus, kuris nieko neprašė iš vietos, kurioje gyveno, bet pats jai daug duodavo.
Po Klaipėdos sekė Kaunas, kur jis tapo savotišku separatistu, vėliau Donskiai atrado unikaliuosius Šetenius su nepakartojamu Isos slėniu.
Nereikia iš Leonido daryti šventojo. Jis buvo katastrofiškas organizatorius, bet puikiai mokėjo nurodyti kryptį ir nuostatas. Be to, Leonidas niekada nekūrė intrigų, o tik telkė žmones. Jo gyvenimas buvo savotiškas grojimas.“

Savas istorijas turinčios nuotraukos
Paskutinės Leonido Donskio knygos bendraautore tapusiai jo žmonai Jolantai dalintis prisiminimais apie gyvenimo bendražygį dar labai jautru. Tačiau moteris neslepia, jog ji turi planų, susijusių su Kėdainiais ir Šeteniais: „Po ilgų akademinių klajonių, mes sustojome Kaune. Kaip poilsio vietą pasirinkome Česlovo Milošo dvarą. Abu su Leonidu besąlygiškai įsimylėjome Šetenius. Juose kūrėme daug planų. Mūsų sodyboje savaitgaliais netrūkdavo draugų, bičiulių klegesių, nesibaigiančių pokalbių, muzikos. Kartu sutarėme leisti knygą „Šetenių užrašai“. Kadangi labai mėgstu fotografuoti, tapau jos iliustratore. Gal kam atrodo, kad knygoje sudėtos bet kokios nuotraukos, tačiau visos jos turi savas istorijas. Aš labai myliu Šetenius, myliu viską, kas ten yra, man ten viskas labai gražu.“
Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis tik priminė, kad Leonidas Donskis tapo didžiu lietuviu, kuris padėjo mums kelti savivertę ir mokė didžiuotis Lietuva.

Leave A Reply