Ketvirtą kartą iš eilės Kėdainių rajono savivaldybėje vyks susitikimas su šventėms grįžusiais emigrantais. Šios, tradicine tapusios iniciatyvos sumanytojas, rajono meras Saulius Grinkevičius viliasi – ateityje kils atlyginimai, kursis naujos darbo vietos, aplinka taps dar patrauklesne emigrantams sugrįžti. Kad tai įvyktų, turi įvykti nemažai pasikeitimų. Teigiamų poslinkių esama jau dabar – kuriama investicijoms patrauklesnė aplinka, sąlygosianti ne tik darbo vietų kūrimąsi, bet ir vakarietiško darbdavio ir darbuotojo santykio įsigalėjimą.

Kaip kilo idėja surengti tradicija tapusius susitikimus su emigrantais, kas daroma norint pakviesti juos grįžti atgal į gimtinę, pasakojo Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.

– Tapęs rajono meru įvedėte naują tradiciją – baigiantis metams susitikti su emigrantais. Kaip kilo ši idėja pabendrauti su gyventi svetur išvykusiais, prieš didžiąsias metų šventes sugrįžusiais žmonėmis?

– Ilgą laiką tekdavo girdėti, jog tiek rajono, tiek ir valstybės vadovai nesirūpina emigrantais, nesidomi jų gyvenimu, grįžimu atgal į Lietuvą. Todėl tapęs rajono meru nutariau pakviesti šventėms grįžtančius emigrantus, pasikalbėti su jais, iš pirmų lūpų, tiesiogiai išgirsti jų lūkesčius, viltis bei pageidavimus.

Mano idėja – pabendrauti su tais, kurie galbūt svarsto galimybę grįžti į Lietuvą, tačiau dar yra dvejonių stadijoje. Tokioje situacijoje žmonėms reikia kiek įmanoma daugiau informacijos apie tai, kas jų laukia čia, sugrįžus. Aišku, daug ką galima rasti internete, tačiau kai ji pateikiama žmogui asmeniškai, tai kur kas vertingiau.

Todėl į susitikimus su emigrantais pakviečiame Užimtumo tarnybos, Sodros atstovus, savivaldybės Švietimo ir kultūros, Socialinės paramos skyriaus vedėjus, kitaip tariant, tų žinybų atstovus, kurie gali visapusiškai išsamiai atsakyti į emigrantus dominančius klausimus.

Be to, man labai svarbus ir tiesioginis ryšys, bendravimas su žmonėmis. Pasikalbu su jais, pasidomiu ateities planais, ketina jie grįžti atgal, ar ne, ko, jų nuomone, dar trūksta Lietuvoje, ką galėtume daryti kitaip.

Aišku, norėtųsi, kad į šiuos susitikimus ateitų daugiau žmonių. Tačiau, jeigu ateis tik vienas, neabejoju, kad tokius susitikimus rengti yra tikslinga.

– Kas, Jūsų nuomone, paskatintų emigracijoje šiuo metu gyvenančius ir dirbančius žmones, bent dalį išeivių, apsispręsti ir sugrįžti atgal į Lietuvą?

– Žmonėms kalbu apie bendrą situaciją tiek Lietuvoje, tiek ir mūsų Kėdainių rajone. Apie specialistų poreikį, bedarbystę, apie tai, ką mes darome, kaip kuriame ir geriname infrastruktūrą. Tikiu, jog tokia informacija emigrantams labai reikalinga, kad jie žinotų, kas vyksta gimtinėje ir nebūtų atitrūkę nuo Kėdainių.

Kas gali paskatinti emigrantus grįžti atgal į tėvynę? Manau, jog pakilę atlyginimai bei galimybė gyventi savoje aplinkoje. Aišku, atlyginimų kėlimas priklauso nuo šalies ekonominių rodiklių, tačiau ir vietos savivalda čia prisideda.

Mes turime Laisvąją ekonominę zoną (LEZ) ir privalome kartu su jos operatoriais dėti visas įmanomas pastangas pritraukiant investuotojus. Galima pasidžiaugti, kad čia įsikuria jau ketvirta įmonė.

Tikiu, jog Kėdainių LEZ kuriantis naujoms darbo vietoms, didės ir atlyginimai rajone. Nes naujų darbo vietų atsiradimas didins konkurenciją darbo rinkoje ir skatins kitus verslininkus didinti atlyginimus savo darbuotojams. Ir šiuo metu Kėdainių rajonas pagal atlyginimų dydį Lietuvoje užima 4–5 vietas, tačiau matau nemažas perspektyvas dar didesniam atlyginimų kilimui.

– Prakalbote apie investicijų pritraukimą, kurios savo ruožtu generuotų pridedamąją vertę, didintų konkurenciją darbo rinkoje, sąlygotų atlyginimų didėjimą, didintų rajono patrauklumą. Tačiau Kėdainių rajone yra ne tik Laisvoji ekonominė zona, bet ir daug jai nepriklausančios erdvės, kur galėtų kurtis verslas, kas ketinama daryti didinant viso rajono patrauklumą?

– Kaip tik šiuo metu vyksta tiek Kėdainių miesto, tiek ir rajono bendrojo plano koregavimas. Pas mus numatyta kuo daugiau žemės sklypų padaryti lankstesniais jų panaudojimo prasme. Populiariau sakant – suteikti jiems po kelias paskirtis.

Nes tai, ką turėjome iki šiol – jau neatitinka dabartinių realijų, apsunkina investicijų atėjimą. Pavyzdžiui, sklypų, kurie yra strategiškai patrauklioje vietoje, šalia pagrindinių kelių ir magistralių, paskirtis yra žemės ūkio, o pakeisti ją – labai sudėtinga.

Tad susitikęs su projektuotojais akcentavau – visur, kur tik įmanoma, sklypų paskirtis turi būti kuo lankstesnė. Tai reiškia, gali būti kelios paskirtys tuo pat metu – komercinė, žemės ūkio ir gyvenamoji. Juk situacija laikui bėgant labai sparčiai keičiasi. Šiandien gali atrodyti, kad vienoje ar kitoje vietoje sklypų paskirtis turi būti komercinė, o jau netrukus – gyvenamoji.
Tikiu, kad taip mes didiname savo rajono patrauklumą investuotojams, o jų atėjimas, darbo vietų kūrimas didintų darbuotojų paklausą, konkurenciją darbo rinkoje, atitinkamai – augtų ir atlyginimai.

Grįžtant prie geresnės, patogesnės aplinkos, kuri paskatintų užsienyje gyvenančius žmonės sugrįžti, galima paminėti ir privataus investuotojo dėka vykstančias dviejų daugiabučių statybas Kėdainiuose. Nes šeimoms labai svarbu turėti gerą, kokybišką būstą, o nuomos kainos Kėdainiuose – gana aukštos. Taip ilgą laiką buvo dėl to, jog rajone labai ilgą laiką nieko naujo nebuvo statoma.

– Į užsienio šalis gyventi ir dirbti išvykę žmonės vienu privalumų įvardina ten esančią vakarietišką darbo kultūrą, sąžiningumu paremtus darbdavio ir darbuotojo santykius, kai sumokami priedai už viršvalandžius, darbą švenčių dienomis. Kaip vyksta pokyčiai Kėdainių rajone, ar jaučiate, kad vietos darbdaviai persiorientuoja link vakarietiškų standartų?

– Manau, kad viskas keičiasi tik į gerąją pusę, o tai rodo ir vidutinio darbo užmokesčio didėjimas. Jeigu atlyginimai nebūtų mokami skaidriai, jeigu nebūtų sumokama už viršvalandžius, tas didėjimas nebūtų toks pakankamai ženklus, kokį turime dabar.

Todėl darau išvadą, jog Kėdainių rajono verslininkai dirba vis skaidriau, darbuotojams sumoka viršvalandžius, atlygina už darbą švenčių dienomis bei savaitgaliais. Žinau nemažai įmonių, kurios savo darbuotojus skatina ir kitais būdais, taiko papildomos motyvacijos programas.

Čia, kaip ir visur, esama visokių verslininkų. Ir tų, kurie vertina ir gerbia savo darbuotojus, esama ir galvojančių tik apie savo naudą. Tačiau bendros tendencijos lemia, kad didėjant konkurencijai dirbti norintis žmogus taps dar didesne vertybe, nei yra šiuo metu. O juos pritraukti norintys darbdaviai turės ne tik mokėti atitinkamą atlyginimą, bet ir pasiūlyti komfortabilią aplinką, pagarba, sąžiningumu bei motyvacija paremtus santykius.

Tikiu, kad ilgainiui čia susiklostys tokia aplinka, kuri ne skatins žmones emigruoti, ieškoti darbo svetur, bet emigravusius žmones pakvies grįžti ir gyventi savoje aplinkoje.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.