Nors Kėdainiuose žydų bendruomenė brutaliai sunaikinta prieš 78-erius metus, iki šiol mūsų mieste yra gana nemažai šios tautybės žmonių palikimo. Vieni labiausiai matomų – įvairios paskirties pastatai, deja, per dešimtmečius jau spėję pakeisti savo pirminę išvaizdą, paskirtį, interjerus.

Audronė Pečiulytė, Daugiakultūrio centro vadovė, praėjusią savaitę ekskursantus vedė po Kėdainių senamiestį ir pristatė iki mūsų dienų išlikusius pastatus, kuriuos statė bei savo poreikiams naudojo žydai.
Ekskursija buvo suorganizuota minint Europos žydų kultūros dieną. Lietuvoje ji minima jau 15 kartą, visoje Europoje ji organizuojama kiek ilgiau – 20 metų.

Senosios sinagogos, gaisrininkų depas, žydų pirtis, spaustuvė, žydų našlaičių namai: tai tik keli pastatai, kurie išlikę iki mūsų dienų. Juos aplankė bei trumpą istoriją apie jų atsiradimą susirinkusiesiems papasakojo A. Pečiulytė. Minia žmonių įdėmiai klausėsi – juk ne kiekvieną dieną gali sužinoti įdomios, intriguojančios informacijos apie pastatus, pro kuriuos kone kasdien praeini ir kurie jau spėję tapti neatsiejama senamiesčio dalimi.

Ekskursijos metu jos vadovė Audronė Pečiulytė pristatė iki mūsų dienų išlikusius žydų statytus bei savo poreikiams naudotus pastatus, išsidėsčiusius Kėdainių senamiestyje. Tokių pastatų, tiesa, jau pakeitusių savo pirminę išvaizdą, yra išties nemažai.

„Kiekvienais metais Europos žydų kultūros dienų minėjimo temos būna skirtingos. Pavyzdžiui, moterys judaizme, žydai ir gamta bei įvairios kitos. Tačiau šie metai yra jubiliejiniai, tad nebuvo sugalvota jokios temos. Kiekvienas miestas laisvai rinkosi, kaip tą žydų kultūrą pristatyti, ją atskleisti ir pristatyti miestiečiams. Mes sugalvojome organizuoti ekskursiją prie iki mūsų dienų išlikusių žydų pastatų ir pristatyti, ką naujo žydai tarpukariu įnešė į miestą, kaip keitė jo veidą“, – pasakojo A. Pečiulytė.

Vėliau, po pasivaikščiojimo, dalyviai rinkosi į „Švenčių centro“ kavinę, kurioje seniau veikė kino teatras „Aušra“, o dar seniau – žydų kino teatras. Čia žymus perkusininkas Arkadijus Gotesmanas įgarsino keturis nebyliuosius filmus. Juose buvo rodomi vaizdai iš senojo Tel Avivo, Jeruzalės, Vilniaus. Taip pat ir senuosius Kėdainių vaizdus, filmuotus maždaug 1930 metais. Filme atpažįstama Kėdainių Senoji Rinka, Didžioji gatvė, Nevėžio upė, Šv. Jurgio bažnyčia. Perkusininkas taip pat grojo autentiškas žydų dainas.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.