Kol įvairių šalių mokslininkai ne vienerius metus sprendžia galvosūkį, kaip panaudoti fosfogipsą, jo sankaupos tarsi magnetas geležį traukia meno žmones.

Lifosiečiams ypač įsiminė šiltas bendravima su  Marato Sargsyano filmo kūrėjų grupe.

Lifosiečiams ypač įsiminė šiltas bendravima su Marato Sargsyano filmo kūrėjų grupe.

Šalia Kėdainių stūksantys baltieji fosfogipso kalnai kėdainiečiams tapo įprastu reiškiniu, tačiau pro šalį pravažiuojantieji neretai stabteli jų įamžinti, o smalsiausieji net pabando rasti galimybių juos aplankyti.

Kėdainių kalnai – interneto platybėse
Pastarosiosmios savaitėmis Kėdainių kalnus išvydo per pusę milijono „Youtube“ lankytojų. Pasiteirausite kaip? Ogi ten nuo liepos 13-osios patalpintas britų alternatyviojo roko grupės „Bastille“ dainos „Things we lost in fire“ („Dalykai, kuriuos praradome ugnyje“) vaizdo klipas, kuris filmuotas ne tik Vilniuje, bet ir Kėdainiuose. Britų muzikantai įsiamžino ant fosfogipso kalnų ir Juodkiškio gatvėje.
„Mūsų kalnai labai popuoliarūs tarp įvairaus lygio menininkų. Kone kasdien sulaukiame prašymų juos aplankyti ir vienaip ar kitaip įamžinti, tačiau turime filtrų. Bendraujame tik su žinomais, rimtais kūrėjais, kurie nepanaudos mūsų vardo neigiamu aspektu. Laikomės nuostatos, kad per metus įsileidžiame po vieną rimtą kūrybinę grupę. Turėjome ir fotosesijų, ir klipų kūrėjų, bet dažniausiai sulaukiame kino žmonių skambučių.
Šįmet sėkmę pagavo britai, panorę savo dainos vaizdo klipą nufilmuoti mūsų kalnuose. Pernai ukrainiečiai mūsų teritorijoje filmavo vaidybinio filmo „Eglė žalčių karalienė“ scenas. Dar seniau čia gimė kai kurie Algimanto Puipos filmo „Miegančių drugelių tvirtovė“ bei armėnų kilmės režisieriaus iš Lietuvos Marato Sargsyano trumpametražio filmo „Lernavan“ vaizdai. Ypač šiltas buvo bendravimas su Maratu, kurio filmas tapo net kelių tarptautinių konkursų nugalėtoju. „Lernavan“ pasakoja apie tėvynės, kurios tokios, kokią kadaise pažinojai, jau nebėra, paieškas. Šio filmo centre – tėvas su sūnumi, ieškantys tėvo gimtinės Lernavan. Tačiau tokios vietos nėra ir niekas net negirdėjo. Po ilgos kelionės keistu autobusu tėvas su sūnumi atvyksta į vietą, kur nėra nei namų, nei žmonių, nei gamtos, nei žemės… stovi tik balti – kaip baltas, dar neprirašytas lapas – kalnai“, – bendravimo įspūdžiais su menininkais dalijosi bendrovės „Lifosa“ viešųjų ryšių specialistė Sonata Patkauskaitė.

 S. Patkauskaitė sakė, jog gamybininkus neretai stebina norinčiųjų nesupratimas, kur jie prašosi: „Gamykla – ne žaidimų aikštelė. Čia būtina laikytis tvarkos.“

S. Patkauskaitė sakė, jog gamybininkus neretai stebina norinčiųjų nesupratimas, kur jie prašosi: „Gamykla – ne žaidimų aikštelė. Čia būtina laikytis tvarkos.“

Mokiniai – dažni svečiai
Lifosiečiai gana atviri visuomenei – per metus į gamyklą atvyksta apie 40 mokinių ekskursijų. Kurį laiką jų būdavo dar daugiau, tačiau pastebėjus piktnaudžiavimo atvejų teko įvesti atranką. „Atsitiko taip, kad kai kurios kelionių agentūros savo klientams pradėjo siūlyti aplankyti mūsų kalnus ir už tai ėmė mokestį. Mes esame atviri savo krašto bendruomenei, rengiame atvirų durų dienas, kai visi gali aplankyti gamyklą, o su mokiniais edukaciniais tikslais bendradarbiaujame ištisus metus. Kai pastebėjome, jog užsiregistruodavo mokinių grupės, o atvykdavo pagyvenę asmenys ir juos lydi vis ta pati „mokytoja“, teko pradėti rimčiau žiūrėti į atvykstančiuosius. Jokiu būdu neužsidarome, tačiau norime sąžiningo ir garbingo bendradarbiavimo“, – sakė viešųjų ryšių specialistė.

Lifosiečiams ypač įsiminė šiltas bendravima su  Marato Sargsyano filmo kūrėjų grupe.

Lifosiečiams ypač įsiminė šiltas bendravima su Marato Sargsyano filmo kūrėjų grupe.

Kalnai – unikalus reiškinys
AB „Lifosa“ balto fosfogipso kalnai – unikalus reiškinys ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Fosfogipsas – tai gipsas su maža fosfatų (trąšų) priemaiša, atsirandantis fosforo rūgšties gamybos proceso metu. Kalnai trąšų gamyklos pašonėje pradėti pilti nuo 1968 metų. Šiuo metu fosfogipso yra susikaupę per 21 mln. tonų. Kasdien į kalnus atvežama apie 5 500 tonų fosfogipso, tad per metus jie papilnėja maždaug dviem milijonais tonų. Šiuo metu kalnų užimamas plotas apie 84 hektarai, kai kurių aukštis siekia 60 metrų. Anksčiau pradėti formuoti kalnai dabar jau apsodinti, apaugę medžiais ir žole. Fosfogipso kalnus supa tvenkiniai, kuriuose apsistoti pamėgo praskrendančios gervės. Objektas nėra lankomas, tačiau stūksantys kalnai matomi ir 5 kilometrų atstumu.

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.