Po aštuonerių metų buvę mokyklos-darželio „Vaikystė“ pradinių klasių mokytojos Romos Dzikienės auklėtiniai, dabartiniai dvyliktokai, susi­rinko į tą pačią klasę ir su šypsenomis veiduose klausėsi pirmosios mokytojos vedamos pamokos. Joje nestigo gerų emocijų, šiltų prisiminimų, juoko. „Gera sugrįžti pas pirmąją mokytoją“, – tvirtino ne vienas dabartinis abiturientas. 

Pradinių klasių mokytoja R. Dzikienė į svečius pasikvietė savo mokinius, šiandieninius abiturientus.

Pradinių klasių mokytoja R. Dzikienė į svečius pasikvietė savo mokinius, šiandieninius abiturientus.

Daugiau nei dvidešimt dabartinių abiturientų, kuriems šią savaitę nuaidėjo paskutinis skambutis, su gėlėmis rankose ir plačiomis šypsenomis aplankė pirmąją mokytoją.
„Visi vaikinai suvyriškėję, o merginos išgražėjusios. Visi atrodo puikiai. Nors ir seniai su kai kuriais mačiausi, nesunku juos, jau suaugusius, atpažinti“, – sutikdama buvusius savo mokinius tikino mokytoja.

Dovanojo piešinius ir rašinėlius
Ši mokinių laida mokytojai R. Dzikienei, „Vaikystės“ mokykloje-darželyje besidarbuojančiai jau 20 metų, buvo antroji.
„Vaikai buvo įsimintini – aš negalėdavau ateiti į darbą be kryžiažodžio, be galvosūkio. Tuo metu nebuvo nei interneto, nebuvo tiek galimybių parinkti įvairių užduotėlių, tad tekdavo ir bibliotekose pasėdėti, ir pačiai kažką sukurti. Jie tiek daug visko norėjo sužinoti“, – šypsojosi mokytoja.
Pasak jos, ji labai mėgdavusi važiuoti į ekskursijas su tėveliais, kad šios išvykos būtų tarsi šeimos kelionės. „Keliavome daug“, – prisiminė mokytoja.
Paklausta, kaip kilo mintis buvusius mokinius pasikviesti į pirmąją mokyklą, R. Dzikienė sakė, kad mokiniai ją pačią buvo pasikvietę į paskutinę pamoką gimnazijoje, tad mokytojai kilo mintis savo buvusius mokinius pasikviesti pas save.

Į susitikimą su pirmąja mokytoja susirinko beveik visi jos buvę auklėtiniai.

Į susitikimą su pirmąja mokytoja susirinko beveik visi jos buvę auklėtiniai.

„Paprašiau, kad vaikai ateitų pas mane – visi kartu pabūsime, pasijuoksime, pasidalinsime prisiminimais. Aš surinkau jų laiškus, skirtus man, surinkau jų paslaptis, kurias saugojau aštuonerius metus, ir visa tai jiems atidaviau. Tikiuosi, kad bent akimirkai jie sugrįš į savo vaikystę“, – kalbėjo pirmoji dvyliktokų mokytoja.

Šauniems mokiniams – visa ko geriausio
Antroji mokytojos laida buvo gausi – net 26 mokiniai. Į paskutinę pamoką susirinko didžioji jų dalis. Pasveikinę mokytoją, jie puolė ieškoti savo pieštų piešinių, kuriuos mokytoja specialiai pakabino ant sienos. Vėliau kartu žiūrėjo nuotraukas, dalinosi prisiminimais. Popietė buvo išties prasminga – susitikimu džiaugėsi ir mokytoja, ir buvę mokiniai.
„Per pirmąją pamoką man mokytoja Roma pasirodė griežta, bet teisinga. Šiandien sugrįžus apėmė tokia nostalgija. Palyginus su 12 klase, pirmoje klasėje buvo labai lengva“, – sakė abiturientas Augustas.
„Mokytoja yra nuoširdi, visada rasdavome bendrą kalbą. Labai smagu, kad visi galime susirinkti, pabendrauti, prisiminti, kas buvo seniau“, – sakė Tadas.
Mokytoja savo buvusiems mokiniams linkėjo kuo didžiausios sėkmės tiek netrukus dvyliktokų laukiančiame išbandyme – egzaminų sesijoje, tiek tolimesniame gyvenime.
„Šiandien jiems visiems norėčiau palinkėti viso ko geriausio, be abejo, sėkmės brandos egzaminuose. Jiems gal atrodo, kad tai yra pats baisiausias dalykas, bet linkiu, kad jie nebijotų. Juk ateityje jų laukia dar didesni žygiai, iššūkiai. Aš šiems šauniems vaikams linkiu visa ko geriausio“, – sakė pirmoji dvyliktokų mokytoja R. Dzikienė.

About The Author

Related Posts

One Response

  1. Irena

    Šaunu turėti tokią MOKYTOJĄ. Didelės sėkmės Jums Jūsų sunkiame, bet labai įdomiame darbe.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.