Dotnuvoje atsirado originalus Kėdainių rajono herbas

Grandininiu pjūklu galima ne tik nupjauti medį, bet ir kruopščiai bei preciziškai išdrožti įspūdį keliantį meno kūrinį. Jau antrus metus iš eilės medžio drožėjas, kaunietis Raimondas Uždravis, atvykęs į Dotnuvos slaugos namų kiemą, nepaisydamas ne visada palankių oro sąlygų, kasdien dirbo po keliolika valandų iš eilės.

Viso to rezultatas – dar dvi medžio skulptūros, kurios puoš slaugos namų erdvę. Praėjusiais metais vykusio plenero drožiniai iš medžio jau puošia slaugos namų fasadinę pusę, tad jais gali pasigėrėti ne tik slaugos namų gyventojai, bet ir visi dotnuviškiai.

Kelia susižavėjimą visiems

„Medžio skulptūros išties gražios, įspūdingos, jas giria visi pas mus atvykstantieji svečiai. Be to, jos atlieka ir edukacinę funkciją, mat namų gyventojai gali ateiti ir pasižiūrėti į įvairius išdrožtus fantastinius gyvūnus“, – pasakojo slaugos namų direktorius Vytautas Gogaitis.

Praėjusiais metais vykusio plenero metu trys medžio drožėjai kūrė laisvai, niekieno neribojami, tad iš medžio gabalų, pasitelkiant galingus grandininius pjūklus, vos per kelias dienas buvo sukurti įvairūs gyvūnai: varlė, sraigė, meška, pelėda, mitinis paukštis. Direktorius pasakojo, kad praėjusių metų liepos mėnesį mielai priėmė tris medžio drožėjus, susibūrusius į „Steel beavers“ klubą.

Šie po kelių dienų intensyvaus darbo slaugos namų kieme paliko net šešias medžio skulptūras bendru pavadinimu „Miško pasakos“. O šiais metais, ir vėl gavę medžio žaliavos, slaugos namų darbuotojai su ja padirbėti ir vėl buvo pasiūlė „Plieno bebrams“.

Medžio skulptūros išties gražios, įspūdingos, jas giria visi pas mus atvykstantieji svečiai. Be to, jos atlieka ir edukacinę funkciją, mat namų gyventojai gali ateiti ir pasižiūrėti į įvairius išdrožtus fantastinius gyvūnus.
Dotnuvos slaugos namų direktorius Vytautas Gogaitis

„Kadangi visai neseniai turėjome didelį tarptautinį renginį, kuriame dalyvavo mūsų klubo vyrai, tad šį kartą į Dotnuvą atvykau vienas. Laiko nuo renginio praėjo visai nedaug, o juk žmonės ir savo darbus dar turi. Tad pagalvojau, kad galiu ir vienas čia pasižaisti“, – šyptelėjo R. Uždravis.

Išdrožė Kėdainių rajono herbą

Ir nors vieną dieną kaip tyčia lijo lietus, tai medžio drožėjo ūpo dirbti nė kiek nesumažino. „Tereikia tik įsivažiuoti į darbus, o tada jau niekas, net ir nepalankios gamtinės sąlygos netrukdo darbams“, – sakė R. Uždravis ir pridūrė, kad daug metų jis dirbo medkirčiu, tad oro sąlygos jam tapusios apskritai mažai svarbios. Dažniausiai dirbdamas jis nesiklauso ir muzikos ar radijo – sakė, kad tiesiog neturi tokio įpročio.

Po keturių dienų intensyvaus darbo grandininiu pjūklu, Dotnuvos slaugos namų kieme išdygo dvi medžio skulptūros – viena vaizduojanti rudenį ir šio metų laiko derlių, o kita labai tampriai susijusi su Kėdainių rajonu – R. Uždravis išdrožė stilizuotą Kėdainių rajono herbą.

„Pirmasis darbas pavadintas „Derliaus belaukiant“. Čia galima pamatyti saulėgrąžą, moliūgą, paukščius. Toks nuotaikingas darbelis gavosi, linksmas. Šovė į galvą ir padariau“, – sakė menininkas. Kitas darbas – pagal heraldiką sukurtas rajono herbas.

„Iš dviejų detalių yra sukurtas stilizuotas herbas. Du pagrindiniai simboliai – pasaga ir erelio koja – yra, tereikėjo juos įdomiai sujungti. Man dažniausiai viskas vyksta eksperimentavimo, improvizavimo, žaidimo keliu. Tai – gyva kūryba“, – kalbėjo pašnekovas.

Pjūklu dirbti – kaip pieštuku piešti

Pirmosios skulptūros, drožtos praėjusiais metais, jau rado savo vietą Dotnuvos slaugos namų teritorijoje. Dar dvi jau netrukus taip pat bus pastatytos pačioje tinkamiausioje vietoje.

„Man smagu dirbti, džiuginti savo kūriniais šių namų bei miestelio gyventojus. Apskritai man patinka kurti darbus viešosioms erdvėms, kad drožiniais galėtų pasigėrėti kuo daugiau žmonių“, – sakė menininkas.

Tik pjūklu dirbantis R. Uždravis teigė, kad trys dešimtmečiai praktikos duoda savo, tad darbuotis grandininiu pjūklu jam visai nesunku. Su šiuo įrankiu jis sugeba išdrožti net ir menkiausias kūrinio detales. Žinoma, tad reikia nemenkos drąsos, gerų įgūdžių, netgi virtuoziškumo, nes net menkiausias slystelėjimas gali kūrinį sugadinti negrįžtamai.

„Man darbą padaryti vien tik pjūklu yra savotiškas iššūkis. O tai ir įdomu. Nors dirbu su pjūklu jau tris dešimtmečius, piešti mėgau nuo pat vaikystės. Dabar man jau mažas skirtumas, ar pieštuku piešti, ar pjūklu dirbti, tiesiog pjūklą reikia dar papildomai išmokti valdyti, išmokti kaip taisyklingai jį laikyti“, – kalbėjo R. Uždravis.