Kovo 11-ąją istorinėje Kėdainių rotušėje vyko iškilmingas Tarybos posėdis, kurio metu krašto garbės piliečio vardas buvo suteiktas nusipelniusiam kraštiečiui Mykolui Arlauskui.

Mykolą Arlauską sveikino Dotnuvos ir Akademijos bendruomenių atstovai, prie sveikinimų prisidėjo ir daug kitų garbių svečių.

Vyro gyvenimo pasiekimų sąrašas – įspūdingas. Jis yra ne tik habilituotas biomedicinos ir agronomijos mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, daugybės monografijų apie žemės ūkį autorius, bet ir, kaip jo draugai bei kolegos sakė, puikus muzikantas bei… piršlys! Tiesa, nors ir sulaukęs garbaus amžiaus, vyras iki šiol užsiima tiriamąja veikla – pagal jo brėžinius visai neseniai buvo sukonstruotas sėjai skirtas padargas, leisiantis tuo pačiu metu sodinti augalą bei berti trąšas.

Norėjo padėti žemdirbiams

Garbės piliečio vardą suteikti M. Arlauskui pasiūlė Dotnuvos seniūnija. Apdovanotasis M. Arlauskas pirmiausiai visus susirinkusiuosius pasveikino su Kovo 11-ąja – diena, kuri iki šiol jam yra labai svarbi ir ypatinga, nes prieš 28 metus jis buvo vienas asmenų, pasirašiusių Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktą.

„Šis dokumentas – tai mūsų kelrodis, tai įstatymas, kuris mus įstato į vėžes, kad galėtume intensyviai ir produktyviai dirbti“, – iškilmingo posėdžio metu sakė M. Arlauskas.
Kartu jis prisipažino, kad didžiausias postūmis dirbti būtent žemdirbystės srityje buvo darbas tėvelio ūkyje.

„Buvau ūkininkų vaikas ir tėvuko ūkyje supratau, koks sunkus žemdirbio darbas. Būtent tada ir nusprendžiau, kad noriu pagelbėti žemdirbiams. Noriu padėkoti visiems Kėdainių krašto žmonėms, kurie mane įsuko į tą veiklų ratą. Man visada malonu, kai galiu ką nors gero atiduoti žmogui. Visada gali padaryti daugiau, kai esi ne vienas. Dabar džiaugiuosi, kad prieš daugelį metų nusprendžiau, kad noriu gyventi būtent Kėdainiuose“, – sakė M. Arlauskas.

Pagal brėžinius pagamintas padargas

„Nugyvenau ilgą amžių, bet norėtųsi dar nemažai padaryti. Lietuvoje reikia dirbti, juk čia mūsų tėvai, giminės, sena tėvų žemė. Reikia dirbti, užsispirti, turėti noro ir viskas yra įmanoma. Man pačiam dažnai užtekdavo vos keturių valandų miego. Ačiū Dievui, gyvenimas praėjo labai gražiai, tačiau dar norėtųsi daug ką padaryti“, – šypsojosi naujasis krašto garbės pilietis.

Vyras prisipažino, kad rašyti monografijas jau kiek sudėtinga dėl sveikatos, tačiau labai džiaugiasi, kad kartu su bendrove „Laumetris“ pavyko pagaminti specialų sėjai skirtą padargą.
„Džiaugiuosi, kad pagal mano brėžinius įmonė pagamino specialų sėjai skirtą padargą. Vienu važiavimu ir žemė būna patręšta, ir daigas pasėtas. Jis jau yra įdiegtas gamyboje. Tad kam mums pirkti iš užsienio tuos padargus! Taigi, viskas, ką galėjau, jau padaryta, o norint padaryti daugiau, jau reikalinga sveikata“, – kalbėjo M. Arlauskas.

Nusipelnęs visai Lietuvai

Krašto garbės piliečio apdovanojimą įteikė rajono vadovai: meras Saulius Grinkevičius bei vicemerė Olga Urbonienė.
„Krašto garbės piliečio vardas suteikiamas nuo 1990 metų. Kėdainiečiai didžiuojasi turėdami vienuolika krašto garbės piliečių. Labai džiaugiuosi, galėdamas apdovanoti ne tik Kėdainių kraštui bei jo žmonėms, bet ir visiems lietuviams ypač nusipelniusį M. Arlauską“, – sakė rajono meras S. Grinkevičius.

 

Apie 2018-ųjų metų Kėdainių krašto garbės pilietį Mykolą Arlauską

Kėdainių krašto garbės pilietis – Mykolas Arlauskas.

Mykolas Arlauskas yra profesorius, habilituotas biomedicinos ir agronomijos mokslų daktaras, Kovo 11-osios akto signataras. Gimė 1930 metų spalio 1 dieną Turloviškių kaime, Kaišiadorių rajono savivaldybėje.

Aukso medaliu baigė Kaišiadorių gimnaziją, mokėsi Lietuvos žemės ūkio akademijoje, kurią baigė su pagyrimu. Studijuodamas 1953–1954 m. dirbo praktikantu Dotnuvos bandymų stotyje.
Savo reikšmingą veiklą pradėjo dirbdamas Lietuvos mokslų akademijos Žemdirbystės ir dirvožemio instituto jaunesniuoju mokslo darbuotoju, Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju, vadovaujančiuoju mokslo darbuotoju, o vėliau – vyriausiuoju mokslo darbuotoju. Taip pat dirbo Dotnuvos eksperimentinio ūkio Terespolio skyriaus valdytoju bei eksperimentinio ūkio vyriausiuoju agronomu.

1990–1992 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariu.
Nuo 1963 m. M. Arlauskas pradėjo savo ryškią veiklą – Lietuvos žemės ūkio akademijoje apgynė žemės ūkio mokslų kandidato laipsniui įgyti disertaciją „Ariamojo sluoksnio pagerinimo būdų ir beverstuvinio arimo tyrimai Lietuvos priemoliuose“ (1993 m. suteiktas nostrifikuotas agrarinių mokslų daktaro laipsnis). 1969 m. Aukščiausioji atestacinė komisija (SSRS) suteikė vyresniojo mokslo darbuotojo vardą, 1990 m. Baltarusijos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute apgynė žemės ūkio mokslų daktaro laipsniui įgyti disertaciją „Arimo optimizavimas skirtinguose Lietuvos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose“ (1995 m. suteiktas nostrifikuotas agrarinių mokslų habilituoto daktaro laipsnis), 1995 m. Lietuvos žemės ūkio akademijos taryba suteikė agrarinių mokslų profesoriaus vardą.

M. Arlauskas yra monografijos „Arimas“, kolektyvinės monografijos „Lietuvos dirvožemiai“, knygų „Armens gilinimas“ ir „Geras arimas gausina derlių“, mokomojo filmo „Žemės dirbimas“, mokslo populiarinimo filmo „Geras arimas gausina derlių“ scenarijų autorius.

Žemdirbystės instituto bibliotekoje M. Arlausko mokslo darbų ir populiarių straipsnių kartotekoje yra apie 500 pavadinimų, kurių didžioji dalis skirta ariamojo sluoksnio gilinimo ir sukultūrinimo, tolesnio žemės dirbimo tobulinimo bei jo minimalizavimo galimybėms nagrinėti. Dalis jų išspausdinta užsienio šalių mokslo leidiniuose bei tarptautinių konferencijų pranešimų rinkiniuose. Kitas labai reikšmingas darbas, atliktas Lietuvos mastu – žemdirbystės kultūros pakėlimas. Jis pradėtas per ūkių mechanizatorių – artojų meistriškumo ugdymą, organizuojant kiekviename rajone, o antrais metais – Respublikoje, arimo varžybas.

Aktyvi M. Arlausko veikla skatino organizuoti pirmąsias arimo varžybas, kurios vyko du dešimtmečius, buvo masinė žemdirbių šventė.

2000 m. už nuopelnus atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos Nepriklausomą Valstybę Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu; pelnęs žemės ūkio pirmūno, šalies nusipelnusio agronomo garbės; šalies žemės ūkio pirmūno vardus; anksčiau apdovanotas SSRS Liaudies ūkio parodos pasiekimo bronzos ir sidabro medaliais už artojų komandų treniravimą ir iškovotas pirmąsias bei prizines vietas; apdovanotas 9 diplomais, iš jų – 7 tarptautiniais; įteikti 23 garbės ir padėkos raštai; 2001 m. Kembridžo tarptautinio biografijų centro išrinktas „Metų žmogumi“ žemdirbystėje; 2005 m. apdovanotas LR Seimo sidabro medaliu, skirtu Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 15-osiomis metinėms; 2007 m. Amerikos biografijų institutas įteikė Amerikos garbės medalį.

M. Arlauskas yra ilgametis LŽI, Lietuvos žemės ūkio universiteto (dabartinis – Aleksandro Stulginskio universitetas), Lietuvos vandens ūkio instituto tarybų narys, Lietuvos mokslo tarybos agrarinių mokslų agronomijos krypties mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų nostrifikacijos komisijos pirmininkas, ilgametis VLŽŪMA žemės dirbimo koordinacinės tarybos narys, ŽŪM dirvožemio, žemdirbystės ir agronomijos probleminės komisijos narys.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.