Didikų Radvilų palaikai iš Kėdainių pervežti į sostinę

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto mokslininkų komanda pradėjo Kėdainiuose palaidotų Lietuvos didikų Radvilų palaikų tyrimus. Atvėrus Evangelikų reformatų bažnyčioje laikomus sarkofagus, palaikai išgabenti į Vilnių, universiteto laboratorijas. Planuojama atlikti ne tik DNR tyrimus, padėsiančius dar tiksliau identifikuoti palaikus, jų tarpusavio ryšius, bet ir panaudojus naujausias mokslo technologijas atkurti velionių portretus.

Laukia nemažai sudėtingų tyrimų

Kėdainiai pretenduoja tapti itin reikšmingų istorinių atradimų vieta. Vilniaus universiteto profesoriaus, archeologijos katedros vedėjo Albino Kuncevičiaus vadovaujama tyrėjų komanda atvėrė Radvilų sarkofagus.

„Suvažiavo visa grupė, kuri iš esmės yra iš Vilniaus universiteto. Du istorikai, geriausi Radvilų žinovai – profesorius Aivaras Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė. Aš atstovauju archeologijos katedrą, šalia mūsų veikia bioarcheologijos centras ir ypatingai stiprus antropologijos centras. Tai žmonės, kurie tyrė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago, 1863 metų sukilimo dalyvių, Dubingių Radvilų palaikus“, – kalbėjo profesorius A. Kuncevičius.

Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose iki šiol nustatyti Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, nors detalesni tyrimai dar nedaryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Pasak mokslininko, įgyvendinus pirmąjį etapą, atvėrus sarkofagus ir palaikus nugabenus į Vilniaus universiteto laboratorijas, laukia nemažai tyrimų. Profesorius pripažino – iki šiol dar ne viskas padaryta, atkuriant Radvilų gyvenimą, jų išvaizdą bei tarpusavio ryšius.

Istorinių atradimų preliudija

Profesoriaus A. Kuncevičiaus teigimu, netrukus prasidėsiantys tyrimai – puiki proga maksimaliai išnaudoti šio laikmečio technologijas bei mokslinius atradimus.

„Laikas bėga ir ypač antropologai pažengę žymiai daugiau. Jeigu anksčiau veido rekonstrukcija pagal kaukolę buvo daroma, liaudiškai tariant, vos ne lipdant iš plastilino, dabar jau yra kompiuterinis atkūrimas ir panašūs dalykai“, – kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius.

A. Kuncevičiaus teigimu, šiuolaikiniai mokslo pasiekimai leidžia palaikus tyrinėjant archeologams bei antropologams pasiekti visai kito masto atradimų.

„Jeigu yra (išlikę – red.) dantys, iš jų galima „ištraukti“ super neįtikėtinai tikslių dalykų. Tai padaryti pajėgūs ne tik Lietuvos mokslininkai, kai kuriuos tyrimus tikslumo dėlei mes dubliuojame su užsienio kolegomis“, – sakė A. Kuncevičius.

Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose iki šiol nustatyti Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, nors detalesni tyrimai dar nedaryti. Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.

Restauruos ir sarkofagus

Į Vilniaus universiteto laboratorijas išgabenus palaikus, planuojama restauruoti ir pačius sarkofagus. Dėl ne itin palankių laikymo sąlygų, ypač drėgmės, jų būklė pakankamai prasta, sarkofagai pažeisti korozijos.

Išgabenus sarkofagus restauravimas lauks ir pačios kriptos. Pasak Kėdainių krašto muziejaus direktoriaus Rimanto Žirgulio, bus nuimamas tinkas, keičiamos grindys, įrengiamos ventiliavimo bei šildymo sistemos.

„Bus atliekama labai daug įvairių, tiek ir istorinių, tiek antropologinių tyrimų. Tikimės, kad pavyks sulaukti naujų atradimų, o po viso šio projekto visai kitaip atrodys kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Kripta bus atnaujinta, joje bus palaikoma reikiama temperatūra bei drėgmė. Taip pat įrengta nauja, XXI amžių atitinkanti ekspozicija, pasakojanti apie šią bažnyčią, čia palaidotus žmones, apie Kėdainių evangelikų-reformatų bendruomenę“, – sakė R. Žirgulis.

Mokslininkų komanda kiek vėliau žada atverti miestelėnų bei reformatų elito palaikus saugančią kriptą, kuri šiuo metu užmūryta, atlikti kompleksinius palaikų tyrimus.

Laukia tyrimai Baltarusijoje

Norint dar tiksliau identifikuoti Kėdainiuose palaidotų Lietuvos didikų Radvilų tapatybes, planuojama tirti ir dabartinės Baltarusijos teritorijoje esančius palaikus.

Lyginamosios analizės būdu, pasitelkiant DNR tyrimų rezultatus, bus galima nustatyti numanomą velionių giminystės ryšį. O žinant, kas konkrečiuose sarkofaguose palaidotas, tai leis tiksliau įvardinti iki šiol dar neidentifikuotus palaikus.

Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje, šiuo metu yra 72 sarkofagai, tačiau iš jų – tik 11 tyrinėtų. Mokslininkai siekia tyrimus atlikti kuo skubiau, nes sarkofagai ir karstai sparčiai nyksta.

Šio mokslino projekto vertė – per 700 tūkst. eurų. Jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.