Balandžio 7-oji - pasaulinė diabeto diena.

Diabetas sergančiajam gali sukelti rimtų komplikacijų. 

Pasaulinė sveikatos diena minima balandžio 7 d., kurios 2016 metų tema: „Diabetas“. Diabetas yra lėtinė liga, kuria susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose. Insulinas yra kasos gaminamas hormonas, kurio reikia, kad kraujo gliukozė patektų į ląsteles ir būtų paversta energija.

Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla gausina gliukozės kraujyje (hiperglikemija). Dėl to ilgainiui pažeidžiamos organizmo kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Diabeto požymiai:

• dažnas šlapinimasis;

• besaikis troškulys;

• didėjantis alkis;

• svorio mažėjimas;

• nuovargis;

• negebėjimas susikaupti ar išlaikyti dėmesį;

• suprastėjusi rega;

• vėmimas ir skrandžio skausmai (dažnai painiojami su gripu);

• plaštakų ir pėdų dilgčiojimas ar nejautrumas;

• kiti požymiai: neryškus matymas, dažnos infekcijos, blogai gyjančios žaizdos.

Susirgusiajam gresia:

• širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas;

• inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurios gali visiškai sunykti inkstai. Kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos;

• nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis;

• akių ligos (diabetinė retinopatija), pažeidžiančios tinklainę, netgi apakimas.

Diabetas visą likusį gyvenimą reikalauja iš sergančiųjų kasdien priimti įvairiausius sprendimus, susijusius su ligos kontrole. Sergantieji diabetu privalo tikrinti savo kraujo gliukozę, vartoti vaistus, reguliariai mankštintis, subalansuoti mitybą. Be to, atsiradus diabeto komplikacijoms, jie turi išmokti gyventi su jomis ir psichologiškai prisitaikyti. Kadangi diabeto gydymo sėkmė labai priklauso nuo to, kokius sprendimus pacientai priima, labai svarbu, kad būtų užtikrintas pastovus, kokybiškas, profesionalus, sergančiųjų poreikius atitinkantis mokymas.

Diabetas sudaro 85-90 proc. visų cukrinio diabeto atvejų. Antrojo tipo cukriniu diabetu gali susirgti bet kokio amžiaus asmenys (dažniausiai vyresni nei 45 metų asmenys). Pastaruosius metus Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, daugėja žmonių sergančiųjų cukriniu diabetu: 2001 m. – 10,9 atv./1000 gyv., o 2014 m. – 33,9 atv./1000 gyv. Kėdainių rajone 2014 m. sergančiųjų cukriniu diabetu buvo 40,9 atv./1000 gyv. Dažniau serga moterys nei vyrai. Nauja problema, iškilusi XX amžiaus pabaigoje, tai vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas.

Didesnę grėsmę susirgti II tipo diabetu patiria asmenys, turintys rizikos faktorių:

• nutukimas arba antsvoris;

• judėjimo stoka;

• anksčiau nustatytas gliukozės tolerancijos sutrikimas;

• nesubalansuota mityba;

• vyresnis amžius;

• per didelis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje;

• artimi giminės sirgo ar serga diabetu;

• moterims – gestacinis diabetas.

Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro

visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė

Daiva Mickevičienė

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.