Kėdainių rajone, Dotnuvoje esančio tilto per nedidelį Dotnuvėlės upelį rekonstrukcija jau kelinti metai nejuda iš mirties taško. Pradėta ir nebaigta statyba į neviltį varo ne tik valstybinės reikšmės keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva vykstančius vairuotojus. Vietos gyventojai priversti kasdien rizikuoti savo sveikata ar net gyvybe keliaudami šiuo tiltu. Nesulaukdami tinkamai įrengto pėsčiųjų ir dviračių tako, žmonės atakuoja vietos savivaldybę. Deja, ši mažai kuo gali padėti, nes šį projektą kuruoja ir lėšas jam skiria Kelių direkcija. Kėdainių rajonas meras Saulius Grinkevičius kreipėsi raštu į šią instituciją, eilinį kartą ragindamas galiausiai pabaigti seniai pradėtus darbus.

Užstrigusią tilto rekonstrukciją bando išjudinti meras

Prieš kurį laiką, dar 2015 metais pradėta ir iki šiol nebaigta tilto rekonstrukcija tapo rimta problema Dotnuvos seniūnijos gyventojams.

Žmonės viliasi sulauksiantys dienos, kai pagaliau bus baigtas tvarkyti tiltas – įrengti pėsčiųjų bei dviračių takai. Deja, nei darbininkų, nei jų technikos šioje vietoje seniai niekas nematė, o šis projektas tikrai pretenduoja pelnyti ne tik „dešimtmečio statybos“ vardą, bet ir tapti savotišku gėdos simboliu.

Kol darbai nejuda iš mirties taško, šiuo tiltu keliaujantys vietos gyventojai priversti vaikščioti važiuojamąja tilto dalimi. Tai pavojinga, nes respublikinės reikšmės keliu Jonava–Kėdainiai–Šeduva vyksta intensyvus eismas. Juo nuolatos kursuoja daugybė sunkvežimių.

Esama situacija, kai žmonėms tenka nuolatos rizikuoti ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe, į neviltį varo ne tik vietos bendruomenę. Sulaukiant nemažai nusiskundimų, Kėdainių rajono savivaldybės vadovas, meras S. Grinkevičius šią savaitę dar kartą kartą kreipėsi į Kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, ragindamas pagaliau baigti kadaise pradėtus darbus.

Ar šis rajono vadovo raginimas paspartins užstrigusį procesą – sunku pasakyti. Juolab kad šio nedidelio tilto per Dotnuvėlės upelį rekonstrukcijos, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimo istorija primena trilerio siužetą. O jame persipina verslo interesai, galima korupcija, valstybės vykdomų viešųjų pirkimų sistemos netobulumas…

Įtarimų sukėlė tėvo ir sūnaus tandemas

Kaip atsitiko, jog milžinišką biudžetą valdančios Kelių direkcijos užsakyta tilto rekonstrukcija netikėtai sustojo ir nežinia kada vėl prasidės?

Ši istorija prasidėjo daugiau nei prieš trejus metus, kai Kelių direkcijos paskelbtą konkursą įrengti prie tilto pėsčiųjų ir dviračių takus bei atraminę sienelę laimėjo Kaune registruota uždaroji akcinė bendrovė „Tauro ženklas“.

Esama situacija, kai žmonėms tenka nuolat rizikuoti ne tik savos sveikata, bet ir gyvybe, į neviltį varo ne tik vietos bendruomenę. Sulaukiant nemažai nusiskundimų, Kėdainių rajono savivaldybės vadovas, meras S. Grinkevičius šią savaitę dar kartą kreipėsi į Kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos, ragindamas pagaliau baigti kadaise pradėtus darbus.

Vos tik darbams prasidėjus, jais susidomėjo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentai. Įtarimų sukėlė aplinkybė, jog rangovas, bendrovė „Tauro ženklas“ naudoja tuo metu veikusios valstybės įmonės „Kauno regiono keliai“ techniką. Šiai valstybinei įmonei vadovavo Vidmantas Lisauskas, o jo sūnus – Audrius Lisauskas, konkursą laimėjusiai uždarajai akcinei bendrovei „Tauro ženklas“.
Įtarus korupciją, kai tėvo ir sūnaus tandemas galimai naudojasi valstybės įmonei priklausančia technika, abu Lisauskai 2016 metais buvo sulaikyti bei uždaryti į areštinę. Baudžiamoji byla tik visai neseniai pasiekė teismą.

Rekonstrukcija – aklavietėje?

Po galingo STT smūgio A. Lisausko vadovauta bendrovė „Tauro ženklas“ jau nebegalėjo atsitiesti. Darbai Dotnuvos seniūnijoje liko nepabaigti, o pati įmonė šiuo metu jau likviduota.
Galiausiai susiklostė iš tiesų paradoksali situacija, kai pradėtų ir nepabaigtų darbų niekas nenorėjo imtis. Galbūt norėjo, bet dėl neaiškių priežasčių jų net nepradėjo.

„Kėdainių mugei“ pasidomėjus, kas šiuo metu daroma, kada vietos gyventojai pagaliau sulauks seniai žadėtų pėsčiųjų ir dviračių takų, Kelių direkcija atsiuntė nieko gera nežadantį atsakymą.
„Pagal 2015 m. kovo 25 d. sutartį „Pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimas valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 144 Jonava – Kėdainiai – Šeduva 43,911– 44,232 km ruože“ rangovas (šiuo metu likviduotas „Tauro ženklas – red.) įsipareigojo per 7 mėnesius nuo pirkimo sutarties įsigaliojimo atlikti pėsčiųjų ir dviračių tako tiesimo darbus. Tačiau rangovas darbų laiku nebaigė, ir kaip informavo įmonė, atliekanti objekto techninę priežiūrą, rangovas nei resursų, nei techninių galimybių įvykdyti visų sutartyje numatytų darbų neturi.

Kelių direkcija su minėtu rangovu darbų sutartį nutraukė bei paskelbė naują viešąjį konkursą, ir 2017 m. sausio 4 d. pasirašė sutartį su nauju rangovu. Minėtas rangovas darbų taip pat nepabaigė.
Po šios sutarties nutraukimo dar du kartus buvo skelbiamas viešasis konkursas, pirmą kartą nebuvo pateiktas nei vienas pasiūlymas, antrą kartą buvo gautas vienas pasiūlymas, tačiau kaina buvo per didelė perkančiajai organizacijai.

Šiuo metu vyksta viešojo pirkimo procedūros minėto pėsčiųjų ir dviračių tako įrengimo darbams nupirkti“, – atsakė Kelių direkcijos atstovas spaudai Evaldas Tamariūnas.

Kodėl neatsiranda norinčių dirbti?

Kas lemia, jog niekas nenori imtis iš pažiūros pelningo užsakymo, galiausiai imti ir pabaigti dar 2016 metais pradėtus darbus?

Keli verslininkai kiek anksčiau buvo užsiminę, jog priežasčių reikėtų ieškoti dar 2015 metais parengtame projekte. Esą šis dokumentas parengtas atmestinai, realybėje darbų kur kas daugiau, nei numatyta projekte.

O tai reiškia, kad darbų kaina, kurią bendrovės nurodo įvertinusios projektą, ženkliai skiriasi nuo tos, kuri gautųsi atlikus visus reikiamus darbus. Kitaip tariant, konkursą laimėjusios bendrovės pamato, kokia situacija yra iš tiesų ir nenorėdamos patirti nuostolių tiesiog atsisako imtis darbų.

Ar šios verslininkų prielaidos teisingos – sunku pasakyti. Tam reikėtų atlikti išsamią prieš kelis metus parengto projekto ekspertizę, įvertinant ne tik jo atitikimą esamai situacijai, bet ir per tą laiką padidėjusius darbų įkainius.

Kelių direkcijos atstovas E. Tamariūnas tikino, jog „techniniame darbo projekte nurodyti visi darbai, kuriuos reikia atlikti, kad objektas būtų baigtas“.

„Jeigu, apsilankius objekte, rangovams kyla klausimų, prieš atplėšiant vokus su pasiūlymais, jie visada gali klausti perkančiosios organizacijos“, – į klausimą, ar esama pagrindo manyti, kad projekte numatyta kur kas mažiau darbų, nei jų reikia iš tiesų atlikti, atsakė Kelių direkcijos atstovas E. Tamariūnas.

Kėdainių rajono mero S. Grinkevičiaus raštas Kelių direkcijai

„Baigiasi 2018-ieji metai. Kėdainių rajono, Dotnuvos seniūnijos, Dotnuvos miestelyje tilto per Dotnuvėlės upelį rekonstravimo darbai ir Tilto gatvės dalies, kuri sutampa su krašto keliu Nr. 144 Jonava-Kėdainiai- Šeduva – pėsčiųjų dviračių tako atkarpos nuo 44,232 iki 47,64 km remonto darbai neatlikti.

Prašome informuoti apie numatomą tilto per Dotnuvėlę rekonstravimo darbų pradžios ir baigimo datą ir rasti galimybę atnaujinti pėsčiųjų dviračių tako atkarpos nuo 44,232 iki 47,64 km dangą“.

 

About The Author

Related Posts

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.