Dauguma vaikų imlūs viskam

Ar tikrai gabiu vaiku gimstama, ar tai – išugdomas dalykas? Kaip pedagogai turėtų dirbti, kad galėtų atskleisti mokinio talentus ir gebėjimus? Ar šiuolaikinė Lietuvos ugdymo įstaigų darbo specifika nukreipta į mokinių gebėjimų atskleidimą, o gal greičiau tik į paviršutinį mokymąsi, kada žinios tik atkartojamos? 

G. Kazakevičius teigė pastebintis gana nemažai problemų šiuolaikinėje Lietuvos švietimo įstaigų veikloje, atskleidžiant ir ugdant gabius ir talentingus moksleivius.

Šie ir kiti klausimai buvo aptarti respublikinėje metodinėje praktinėje konferencijoje tema „Gabių vaikų ugdymas šiuolaikinėje mokykloje“, vykusioje Kėdainių šviesiojoje gimnazijoje.

Per vėlai pradedame ieškoti
Yra paskaičiuota, 2 proc. vaikų jau gimsta su išskirtiniais gabumais, 2 proc. vaikų gimsta su sveikatos problemomis, na, o likę 96 proc. vaikų yra imlūs viskam, tik svarbu juos pakreipti į tinkamą pusę.
Pasak Gražvydo Kazakevičiaus, Lietuvos nacionalinės vertinimo agentūros direktoriaus, iki šiol Lietuvoje yra daug kliūčių, kurios trukdo vaikus ugdyti gabius ir talentingus. „Mane neramina faktas, kad Lietuvoje yra praktika talentingus, gabius vaikus ugdyti atskirai, jiems sukuriant gabių vaikų klases ar net specialias mokyklas. Tad jau iš anksto yra užkoduojamos elito ir likusio, lyg kokio užpildo, socialinės grupės. Be to, nors ir suformuotos gabių vaikų klasės, pats mokymosi procesas nesikeičia – tada einama į daugiau, sunkiau, dažniau vyksta žinių patikrinimai, kontroliniai, testai“, – pastebi jis. Be to, G. Kazakevičius pabrėžė, kad svarbu gabius vaikus atrasti kuo anksčiau. „Gabių vaikų identifikavimo metodikas mes pradedame taikyti tik nuo šeštos, septintos klasės. O juk reiktų tą pradėti nuo priešmokyklinio, pradinio ugdymo“, – kalbėjo jis.

Ar auginsim barbarų kartas?
Kartais atrodo, kad mūsų visuomenėje yra painiojamos dvi sąvokos – gabus ir gerai besimokantis vaikas. Tad šioje vietoje būtina įvesti takoskyrą.
„Kai keliu klausimą, ar mes turime negabių, netalentingų vaikų, svarbu, kaip mes apibrėžiame pasiekimus ir rezultatų sampratą. Jei pasiekimus vertintume per akademinių žinių išraišką, per gerą balą, tada nemanau, kad mes kalbame apie gabius vaikus. Mūsų tautietis Algis Mickūnas sako, kad jei labai stipriai susikoncentruosim tik į disciplinas, išauginsim barbarų kartas. T. y. protingų, išsilavinusių, gerai išmanančių tam tikrą discipliną, tačiau stokojančių empatijos, atjautos kitokiam žmonių kartą. Tokioje visuomenėje tam tikros bėdos užsiprogramuoja iš anksto“, – pabrėžia pašnekovas.

Mokymąsis tik paviršinis
Jis pažėrė pastabų ir mokytojų, ir mokinių bendravimui pamokos metu. „Šiuo metu mokytojas tik kalba, bet nesiklauso. Komunikacija vyksta iš vienos pusės: vaikai tarsi kempinės sugeria visą informaciją, be to, privalo sugebėti viską atkartoti. O už gebėjimą atkartoti mokinys yra vertinamas. Čia matau paviršinį, o ne giluminį mokymąsi. Tam tikros atkartojimo žinios prisimenamos tam tikrą laiką – iki kontrolinio, atsiskaitymo, tačiau vėliau – pamirštamos. Jos pašalinamos, kad atsirastų vietos kitoms, naujoms paviršinėms žinioms“, – aiškina G. Kazakevičius. Kaip pasiekti, kad mokymasis taptų gilesnis? Pašnekovas įsitikinęs – giluminės žinios kuriamos per apmąstymą, diskusiją, savo santykio su tomis žiniomis suformavimą.